Žmonės vėl nori natūralumo, autentiškumo, žmogaus rankų meistrystės. Taigi ir natūralios kosmetikos. Technologijų fanams gali atrodyti, kad tai regresas. Tačiau nėra taip paprasta – tiek natūralios kosmetikos, tiek natūralaus maisto gamyba yra labai imli technologijoms. Kaip produktus pagaminti iš natūralių ingredientų (kurie yra visiškai nestabilūs palyginti su dirbtiniais), kurie suteiktų norimą efektą (pvz., blakstienų tušas nenutekėtų, o plaukų lakas laikytų šukuoseną) ir juos išlaikyti patrauklius bei šviežius tiek laiko, koks priimtinas šiuolaikiniam išlepusiam vartotojui?
Author: Guoda Page 42 of 44
“Apie kavą ir sveikatą” niekas nekomentuoja. Gal ir nekeista – ką čia komentuoti? Kava savo, o sveikata savo keliais, svarbu, kad į priešingas puses netemptų.
Noriu parašyti vieną receptą, kurį gaminau, kai filmavo laidą “Stilius” (rodė šį šeštadienį). Receptas visai paprastas, bet laidoje atrodė keistokai, mat į reportažą (matyt) netilpo paaiškinimas, kodėl aš jį gaminu. O šiek tiek intriguoja, nes tą daržovę – kininį arba Pekino kopūstą (arba salotą), paprastai valgome žalią. Tikriausiai visi suprantam apie ką kalbu – didelę, nebrangią daržovę dideliais baltai-žaliais lapais. Man ji žalia nėra skani, nors pagal maistines vertes naudinga (kaip, beje, dauguma daržovių lapkočių ir lapų, įskaitant atrodytų nevalgomus: markų, burokėlių, garstyčių ir t.t.). Aš į salotas sudedu žaliąją dalį, o baltosios dalies lieka neproporcingai. Tai iš jos gaminu troškinį. Dar patogu ir dėl to, kad šią daržovę galima palaikyti ilgiau šaldytuve ir panaudoti, kai specialiai nieko nusipirkę neturim.
Kaip sveikos gyvensenos tyrinėjimas įpareigoja, rašau apie kavą tiesiog kaip apie maisto produktą: kokybišką ar nekokybišką, sveiką ir nesveiką. Būtent tokiais aspektais, nes apie gerą kavą jau parašiau. Gera kava nėra maisto produktas, nei gėrimas.
Kavai būdingos šios nuodėmės: dirgina skrandį, kelia kraujospūdį, trikdo širdies ritmą ir miegą, gali turėti kancerogenų (dėl skrudinimo) ir pesticidų likučių, ištraukia iš organizmo vandenį, trukdo pasisavinti maistingąsias medžiagas, gali išsekinti ir sukelti nuovargį, priklausomybę, apsvaiginti, išbalansuoti. Dalis šių bėdų priklauso nuo kavos kokybės, dalis nuo suvartojamo kiekio ir būdo.
“Paprastai prastą maistą apkalbame už akių, o čia apkalbėsime viešai. Pagrindinė mano knygos mintis ta, kad labai daug knygų prirašyta apie sveiką ir nesveiką maistą, tačiau kai žiūriu į apžvalgas, statistiką nelabai panašu, kad keistųsi tendencijos – kad pasakius, jog kažkoks maistas nesveikas, žmonės nustotų jį valgyti“, – tokiais žodžiais savo naują knygą „Maistas“ antradienį pristatė ekonomikos daktarė, analitikė, „Sveikų produktų“ (Livinn) valdybos pirmininkė Guoda Azguridienė. Šio pristatymo pasiklausyti susirinko nemažai žmonių.
Nėra tik juoda ir balta
Akropolio knygyne „Pegasas“ pristatytoje knygoje pagrindinis vaidmuo skiriamas maistui, išnagrinėti maisto sveikumo aspektai ir atsakyta į svarbiausius klausimus – tai valgyti ar nevalgyti? O jei valgyti, ką apie savo tokį elgesį galvoti.
„Skirtingos mitybos teorijos skirtingai traktuoja, kas yra nesveikas maistas. Jeigu mes visai nesigiliname į teorijas ir tik paskaitome rekomendacijas – išeina, kad valgyti nėra ko. Pagal vieną mitybos teoriją tas negerai, pagal kitą – kitkas, jeigu negalvoji, kaip į viską pasižiūrėti logiškai, susinervini ir iš viso nebežiūri, ką valgai“, – pristatymo metu kalbėjo G. Azguridienė.
„Patarimų, ką valgyti ir ko nevalgyti, yra daug, tačiau dažnam jie visai nepadeda. Žmogus nesupranta, kodėl jis turėtų taip daryti, juk bent jau valgymo srityje jis yra laisvas pasirinkti. Vienas iš svarbiausių dalykų – teisingai mąstyti ir žinoti, kad galėtum savo pasirinkimą suprasti“, – taip šilutiškiams sakė ekologiško maisto ir sveikos gyvensenos puoselėtoja Guoda Azguridienė, neseniai išleidusi knygą „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“.
Į susitikimą su sostinėje gyvenančia sveiko maisto eksperte šilutiškius pakvietė Šilutės diabeto klubo „Margainis“ nariai.
Daugybė teorijų gali suklaidinti
Anot G.Azguridienės, ši knyga yra apie maistą kaip mūsų gyvenimo dalį. Kaip juo džiaugiamės ar nekenčiame, nuo jo sergame ir sveikstame. Kaip mes maistą auginame, gaminame, renkamės, perkame ir valgome. Apie sveiką ir nesveiką, ekologišką ir įprastinį, pačių pagaminamą ir perkamą. Apie mitybos sistemas ir dietas, kurios sujaukia protą, bet išsipainioti turime patys.