Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Apie kavą ir sveikatą

Kaip sveikos gyvensenos tyrinėjimas įpareigoja, rašau apie kavą tiesiog kaip apie maisto produktą: kokybišką ar nekokybišką, sveiką ir nesveiką. Būtent tokiais aspektais, nes apie gerą kavą jau parašiau. Gera kava nėra maisto produktas, nei gėrimas.

Kava

Kavai būdingos šios nuodėmės: dirgina skrandį, kelia kraujospūdį, trikdo širdies ritmą ir miegą, gali turėti kancerogenų (dėl skrudinimo) ir pesticidų likučių, ištraukia iš organizmo vandenį, trukdo pasisavinti maistingąsias medžiagas, gali išsekinti ir sukelti nuovargį, priklausomybę, apsvaiginti, išbalansuoti. Dalis šių bėdų priklauso nuo kavos kokybės, dalis nuo suvartojamo kiekio ir būdo.

Kavą nėra gerai gerti ryte tuščiu skrandžiu, ypač tą paprastai puodelyje užpilamą – nes gali dirginti. Kava tikrai trikdo tam tikrų maistingųjų medžiagų pasisavinimą, todėl kava, beje, kaip ir arbata, netinka užgėrinėti maisto. Kiekvienam kavos puodeliui reikėtų išgerti papildomą stiklinę vandens – bet kuriuo atveju į naudą. Kava su pienu netinka po rimtų pietų – sunkina virškinimą. Beje, dėl pieno. Šiais laikais jau nenaujiena: negeriantiems pieno, bet norintiems jo skonio, kavinėse siūloma kava su sojos pienu. Tačiau ir kiti augaliniai pienai bei grietinėlės tinka kavai (kakavai, arbatai) balinti – pavyzdžiui, kokosų ar avižų. Pastebėjau, kad kai kurios kavinės pradėjo naudoti normalesnį nei homogenizuotas pienas (pastarasis liaudiškai vadinamas “ilgai grojančiu”). Būtų džiugu, jei tai taptų norma šalyje, kur toks didelis pieno pasirinkimas.

Kavos poveikis kraujo spaudimui ir miegui nėra vienodas visiems žmonėms, tačiau daugeliui kraujospūdį ji kelia ir miegoti trukdo. Suprantama, tai žinantieji kavos gėrimo laiką ir ypač kiekį turėtų pagal tai reguliuoti. Jei kraujospūdis ar bendrai širdies darbas žmogui rimta problema, kavos reikėtų negerti. Skoniui kompensuoti čia ypač gali pagelbėti kavos pakaitalai, tokie kaip miežių, cikorijų, gilių, pienių šaknų kava. Ir nereikia manyti, kad visi jie neskanūs. Yra labai skanių. O jei geriate su pienu ar cukrum, apskritai galite nuo tikros kavos neatskirti.

Įprastinė, industriniu būdu auginama kava gausiai purškiama pesticidais – fungicidais. Logiška, kava auga kur šilta ir drėgna, o kur šilta ir drėgna, auga pelėsiai. Ekologiška kava auginama mažais plotais, tarp kitų medžių, todėl sugeba užaugti be fungicidų.

Kava išsekina ir sukelia nuovargį, kai piktnaudžiaujame ja kaip stimuliuojančiu gėrimu. Jei esame normalios būklės ir išgeriame puodelį kavos momentiniam apsnūdimui nuvaikyti (po pietų, vairuojant, lyjant ar pan.), ji tik suteikia momentinio žvalumo. Tačiau jei geriame kavą ryte, kad atsibustumėm, po pietų, kad neužmigtumėm, ir vakarop, kad pajėgtumėm dar kažką vakare nuveikti, reikia suprasti, kad kavos pagalba tik stumiam į priekį savo nuovargį, kol vieną dieną sustumsim kalną. O kalnas nuovargio gresia rimtom ligom. Bet ne kava čia kalta, o mūsų dienotvarkė.

Kava svaigina. Iš dalies dėl to ją ir geriam. Tačiau svaigina ji trumpam laikui, kurį paprastai ir branginame dėl suteikiamo atokvėpio, atsipalaidavimo, padūmavusio žvilgsnio į tolį ar šanso fantazijai įsmukti į mūsų racionalumu užkrautą galvą. Tačiau šie momentai tikrai netinkami daryti esminiams sprendimams, vesti derybas ar medituoti. Beje, dėl meditacijų. Rimtoms meditacijoms apskritai netinka tipinio miestiečio gyvenimo būdas: greitis, stresas ir nuolatinė įtampa. Nebelabai svarbu jau ar su kava, ar be kavos.

Kava gali išbalansuoti. Ypač jei esate karšto būdo arba nuvargęs ir įsitempęs, išgėrėte stiprios, nelabai kokybiškos kavos tuščiu skrandžiu. Tai labai individuali reakcija, kurią nesunku pastebėti ir pasidaryti išvadas. Pavyzdžiui, aš stengiuosi negerti kavos oro uostuose ir lėktuvuose – nes ten ji prasta, o poveikis tik didina sumaištį ir vėją, kurio ten ir taip per daug. Kad ir kaip kavą mėgstame, ne visais atvejais ji mums padės. Todėl kartais (sudirgus, susijaudinus) geriau išgerti vandens ar mėtų arbatos.

Kancerogenų būna prastoje kavoje. Kavos skrudinimas yra delikatus dalykas – kas daro tai patys, puikiai žino. Tik neprižiūrėk minutei, jau kas nors ir sudegė (taip atsitinka ne tik su kavos pupelėmis, bet ir su skrudinamais riešutais, sėklomis). Vienas iš geros kavos požymių yra vienodo dydžio pupelės. Ir ne dėl kokio nors “kruopščiai atrinktos” marketingo. Tiesiog vienodos pupelės lygiai paskrunda. Tada nėra sudegusių, kurios nuodija, ir nėra per mažai paskrudusių, kurios gadina skonį. Beje, prasta kava ne tik gadina skrandį, teršia kancerogenais ir pesticidų likučiais, bet ir bendrai labiau išbalansuoja organizmą.

Manau, kad kuo produktas stipresnis savo poveikiu, tuo svarbiau jį vartoti sąmoningai: ir didesnei naudai gauti, ir priklausomybės pagundai atsispirti. Kava neabejotinai yra vienas iš jų.

Previous

Pristatytas receptas, kaip labai nestresuojant pagerinti mitybą

Next

Vienas receptas pasiaiškinimui

9 Comments

  1. Jurga

    Sveiki, ar ekologiska kava be kofeino yra pranasesne uz ekologiska kava su kofeinu? T.y. ar kava be kofeino yra gerti sveikiau, ar vis tik kavos sukeliamos “blogybes” lieka beveik tos pacios?

  2. Alba

    Ačiū už naudingus pastebėjimus 🙂 Vaikystėje visai skani buvo paprasta miežinė kava (nes kitokios gal ir nepasitaikydavo mūsų parduotuvėse?). Vakarais kartais geriu cikorijos šaknų kavą su pienu, be cukraus — labai gardi!

  3. Guoda

    Kavos neigiamas poveikis sveikatai visų pirma siejamas su kofeinu. Taigi kava be kofeino neturi didžiosios dalies nuodėmių. Tačiau tokiu atveju ypač svarbu, kad kava būtų ekologiška. Mat įprastinė (neekologiška) kava be kofeino paprastai gaunama kofeiną išimant chemikalų pagalba. Taigi dirgina dar labiau ir kenkia papildomai. Kavai be kofeino taip pat svarbu kokybė, nes jos pupelės taip pat skrudinamos.
    O miežių kavą pabandykit. Kaip vaikystėje nebus, bet ji skani.

  4. Elona

    Laba diena, kaip tik šiuo metu labai domiuosi kavos tema, todėl jūsų straipsnis į dešimtuką 🙂 Ačiū, Guoda.
    Kaip ir viskas aišku, bet vis dėlto parūpo toks jūsų pastebėjimas: “todėl kava, beje, kaip ir arbata, netinka užgėrinėti maisto”.
    Juk pusryčiaujant, o dažnai ir vakarieniaujant, kaip tik šiais gėrimais užgeriame maistą. Ar turėtume gerti prieš, ar praėjus kuriam laikui po maisto vartojimo? Valgyti “sausai”?
    Labai laukčiau platesnio komentaro.

  5. Guoda

    Dėl maisto užgėrinėjimo, kaip beveik dėl visko mityboje, yra įvairių nuomonių. Tačiau neteko matyti, kad kas rekomenduotų užgerti maistą kava ar arbata. Bet Jūs teisi – daug žmonių taip įpratę. Manau tai ypač aktualu tada, kai valgome sumuštinius.
    Kava ir arbata trukdo įsisavinti kai kuriuos mikroelementus, kaip antai geležį, kalcį. Taigi sumažiname su šiais gėrimais valgomo maisto naudą. Beje, jei valgome saldžią bandelę, mikroelementų prarasti nerizikuojam, nes jų ten nėra… 🙂 Tai, žinoma, nereiškia, kad bandelė geri pusryčiai.
    Manau, kad geriausias būdas, kad maistas nebūtų sausas, yra valgyti jį su žalių daržovių salotomis. Net ir sumuštinius ar makaronus. Arba užgerti nedideliu kiekiu nešalto vandens. Paprastai rekomenduojamos ir žolelių arbatos, dėl kurių aš nebūčiau tokia tikra, nes jos turi savo specifinį poveikį.
    Arbatą ir kavą geriausia gerti tarp pagrindinių valgių. Beje, kuo arbata geresnė (ypač žalioji), tuo labiau ją reikia gerti vieną. Taip ir medžiagų gaunama daugiausia, ir skonis labiausiai atsiskleidžia.
    Tik noriu atkreipti dėmesį, kad gerdami arbatą su sumuštiniais nieko nuodingo nevalgome, tik suvalgome mažiau naudingai, nei galėtumėm.

  6. Greta

    Gerbiama Guoda,
    o koka Jūsų nuomonė apie nekepintas kakavos pupeles, kadangi jose irgi yra kofeino? Dėkui.

  7. Guoda

    Apie nekepintas kavos pupeles mano nuomonė nėra labai susitupėjusi – nuomonės turėjimui laikas ir patirtis labai svarbu.
    Viena vertus, žalia kava yra “žalias maistas”, taigi kaip bet kuris kitas žalias maistas, turtingas labai įvairių medžiagų, kurių sudėtis pakinta ją vėliau perdirbant. Vienų medžiagų mažėja (kaip antai chlorogeno rūgšties, su kuria siejamas lieknėjimo poveikis), kitų – daugėja. Dėl kofeino kiekio žalioje kavoje susimąsčiusi nebuvau, matyt dėl to, kad žalia kava visgi negeriama masiškai. Ta proga peržiūrėjau krūvelę straipsnių apie kavą ir žalią kavą bei kofeiną. Ir radau visą spektrą vertinimų: ir kad žalioje kavoje jo daugiau, ir kad mažiau. Ir kad labiau kenkia taip, ir kad priešingai.
    Tiesa pasakius, tai jau net neglumina. Kai tiriama atskira izoliuota cheminė medžiaga, kuri natūraliai būna kokiame nors augale, tai rezultatai dėl jos kiekio ir poveikio praktiškai visada prieštaringi.
    Mano galva, nors kaltė paprastai priskiriama kofeinui, kavos (skrudintos) svaiginantis ir tonizuojantis poveikis kyla ne tik dėl kofeino, o būtent dėl tokio kavos paruošimo būdo komplekse, įskaitant ir kofeiną, ir skonį bei aromatą (juk ir kiti gėrimai veikia skirtingai, priklausomai su kokiais priedais juos geriam). Tą svaiginimą ir reikia prisižiūrėti – kad nepasidarytumėm priklausomi, kad nepiktnaudžiautumėm ir pan. Ar žalia kava turi tokį svaiginamą poveikį (kokie kiekiai, kada geriami ir pan.), ją geriantis žmogus turi jausti pats, tai pastebėti tikrai nėra sudėtinga. Analogiškai reikėtų žiūrėti, ar nedirgina skrandžio (nors įprastos kavos dirginantis poveikis siejamas su jos skrudinimu, tačiau gali būti ir kitos priežastys, pvz., tam tikros medžiagos). Poveikis skirtingiems žmonėms gali skirtis.
    Žalia kava, kaip ir visi kiti “žali” ir neseniai vartojami dalykai, netgi populiarieji dumbliai, yra labai koncentruotas maistas, kupinas įvairių medžiagų, kurių mes paprastai negaunam arba gaunam labai mažai. Todėl nereikėtų jų vartoti dideliais kiekiais. Vengčiau dar koncentruotesnių jų formų, tokių kaip ekstraktai.

  8. Donata

    Guoda, ka manote apie skrudintu mieziu kava? Ar ja gerti sveikiau nei iprasta kava t.y. neekologiska? Ar tas mieziu skrudinimas nera kenksmingas? Ar buna mieziu kavos ekologiskos, gal galetumete kokia rekomenduoti? Ar mieziu kava galima gerti maitinanciai mamai?

  9. Guoda

    Apie miežių kavą manau gerai. Žinoma, jeigu ta konkreti miežių kava gera. Kaip Jūs ir rašote – be chemikalų, ne per daug skrudinta. Be abejo, miežių kava netiks tiems, kas alergiškas glitimui, bet jokių kitų bėdų su ja nėra. Skonis priklauso nuo rūšies. Livinn – sveiki produktai prekiauja vokiška Bauck Hof firmos biodinamine miežių kava https://www.livinn.lt/tirpi_mieziu_kava_biodinamine_100_g
    Jos skonis labai malonus. Jokių bjaurių salyklo ar degėsių poskonių. Ir tikrai į pupelių kavą panašu. Tik į švelnią. Kas nori kartesnės, maišo miežių kavą su cikorijų
    https://www.livinn.lt/cikoriju_kava_ekologiska_500_g

    Jos abi tinka ir maitinančioms, ir vaikams (ypač miežių, nes švelni). Ragaudamas su pienu ne kiekvienas įtaria, kad čia ne pupelių kava. Biodinaminis (demeter) produkto standartas yra aukštesnis nei ekologiškas. Pastebim, kad būtent biodinaminių produktų skonio savybės yra akivaizdžiai geresnės nei įprastiniu būdu pagamintų.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén