Posts by Guoda


Sausio pirmoji pusė – naujametinių pasižadėjimų laikas. Puiki tema pašmaikštavimams, bet ir rimčiau pažvelgus turi prasmę. Nes juk nėra kada galvoti apie kažkokius savo gyvenimo patobulinimus, kai reikia skubiai gyventi!

Visi supranta, kad sausio pirmoji yra tik sugalvota riba, o ne koks tarpas metuose (o gerai būtų! Kiek pamenu, knygoje „Merė Popins“ skylė metuose buvo tarp dvyliktos valandos laikrodžio dūžių). Bet mums visai pravartu į ją žiūrėti, kaip realią ribą, nes kitaip ir nerasime laiko pagalvoti apie savo gyvenimo paprastuosius dalykus iš perspektyvos.

Pradėti sveikiau maitintis, pradėti sportuoti, mesti svorį ar kitaip save gražinti yra dažnos pasižadėjimų rūšys. Kadangi bent apie pusę šių temų rašau, ir aš pamąsčiau apie tokius pasižadėjimus. Kai kurie pasirodė labai jau specifiški ir gal tik man aktualūs, tai tokių neminėsiu. Kiti išėjo bendresni – gali ir kitiems praversti, juos čia ir surašiau. Pagrindiniai mano taikyti kriterijai: kad pasižadėjimai būtų prasmingi, bet įgyvendinami be didelių gyvenimo perversmų (nesakau, kad visada galime tų perversmų išvengti, bet aš ne apie juos). Mano 2018-ųjų 10-tukas:

1. Padidinti kasdien suvartojamų skaidulų kiekį, pageidautina, kad jose būtų ir Omega 3.
Šį reikalą jau pradėjau, darydama rytinius kokteilius su mirkytomis čija sėklomis, bet matau dar didžiules galimybes tobulinti derinius ir receptus.

Skaityti toliau

Apie metus ir maistus


Autorius on gruodžio 29, 2017

Metams baigiantis įprasta apžvelgti įvykius ir pokyčius, įvykusius per metus. Visuomenės įpročiams, rodos, kuklus laikas, bet visai yra ką pastebėti.

Pirma geroji tendencija. Cukrų žmonės Lietuvoje tikrai pradėjo sekti: sudėtyje pastebi, skaičiuoja, lygina. Svarbiausia, pratinasi valgyti mažiau saldžiai ir prie to pratina vaikus. Vieni tai daro labiau, kiti mažiau – kaip ir turėtų būti. Svarbiausia, kad žmonės jau žino, kad cukrus nėra nei nekaltas, nei būtinas ingredientas. Gal statistika to ir nerodo, bet pirkėjų pasirinkimai ir norai rodo tikrai. Nėra ko norėti, kad staiga visi mestų valgyti saldėsius. Nei taip gali būti, nei būtų gerai. Manau, kad cukraus byloje galima dėti pliusą ir sakyti, kad per šiuos metus stipriai pasistūmėjom link sveikesnio maisto.

Antra geroji. Nepaisant laikas nuo laiko iššokančios propagandos apie saugius pesticidus, vis daugiau žmonių sąmoningai jų vengia ir kai tik gali, renkasi savo arba ekologiškai augintą bei gamintą maistą. Manau, kad viešojoje erdvėje daugėjant informacijos apie stambaus agroverslo trąšų kilmę, roundapo naudojimą ir kitus nelabai skanius maisto priedus, tas sąmoningumas ūgtels dar.

Skaityti toliau

Kūčioms, bet ne silkė ir ne pyragėliai


Autorius on gruodžio 19, 2017

Žinau, kad dabar prabangių receptų metas. Bet man norėjosi parašyti apie maistą, kuris tiktų Kūčioms, o gaminti jį būtų paprasta. Tai raugintos daržovės ir netradicinė duona.

1) Raugintos daržovės dabar ypač reikalingos geram virškinimui. Nes įprastos šviežios daržovės jau senokai sunkiai valgomos (salotos, agurkai, pomidorai). Kai valgome daugiau ir sunkesnio maisto, o mažiau šviežio, gerųjų bakterijų ypač ima trūkti ir tai greitai pasijaučia sumažėjusiu imunitetu. Įsiraugti daržovių nėra taip sunku, kaip įprasta manyti. Nereikia turėti nei specialių indų, nei specialių patalpų joms laikyti. Aš raugti daržoves išmokau seminare pas Ievą Šidlaitę iš „Slėnio sodybos“, tai receptų čia ir nerašysiu – paskaitykit pas ją, juolab, kad ir knyga Ievos išėjo, ir internete ji daug ką rašo. Be to, rašo taip, kad gali suprasti esmę, o ne tik receptą nusirašyti.

Sūryme raugintos morkos ir pasternokai

Skaityti toliau

Kas liko nepasakyta per knygos pristatymą


Autorius on gruodžio 14, 2017

Knygos išleidimas paprastai laikomas didelio darbo pabaiga. Tas tiesa, nes norint parašyti knygą, reikia nemenkai pamąstyti ir patyrinėti. Man berašant apie kosmetiką tyrinėti teko plačiau ir ilgiau nei apie maistą. Bet nežinau, kiek pati knyga tą tyrinėjimą uždarė, o kiek atidarė. Vieni buvo klausimai, kai apie ją mąstyti pradėjau, kiti lydėjo berašant, dabar vėl kiti dėliojasi.

Pradėjau nuo labai paprastų dalykų – norėjosi papasakoti nuosekliai, kas yra natūrali kosmetika šiais laikais – kad ne atgyvena ir ne niša, o kylanti technologijoms imli mokslo, meno ir visokios kitokios žmogiškos veiklos šaka. Kad jei kosmetika natūrali, nereiškia, kad ji skirta tik tiems, kurie „normalios“ negali naudoti dėl jautrumo. Ji funkcionali, labai įvairi ir skirta visiems.

Vienas įkyriausių rašymą lydinčių klausimų buvo „tai kaip pagaliau ją atpažinti?“. Pradžioje tikrai tikėjausi galinti surašyti punktais, kaip tai padaryti, ir knygoje tam skirta pakankamai vietos, bet teko pripažinti, kad punktais nepavyks. Čia ne ekologiškas maistas, vieningo žymėjimo nėra, todėl tenka labiau pasigilinti.

Skaityti toliau

AUBREY – senas ir naujas


Autorius on lapkričio 27, 2017

Kiekvienais metais susikuria daugybė naujų kosmetikos gamintojų, bet didžioji dalis po kurio laiko nueina užmarštin. Gali sakyti, kad seniesiems lengviau, nes jie jau įsitvirtinę. Tačiau nėra visai taip – senieji turi savo įpročius, kurie ne tik garantuoja tam tikrą klientų ratą, bet ir neleidžia prisitraukti naujų. Viskas laikui bėgant kinta – ne tik žmonės, bet ir pakuotės, įvaizdžiai, netgi veikliųjų medžiagų mados.

Natūralios kosmetikos rinka neturi tokio masto lyderių, kaip įprastinė cheminė, kurių vardas būtų žinomas viso pasaulio vartotojams. Tačiau natūralios kosmetikos atgimimo (atgimimo, nes gimė natūrali kosmetika tūkstančius metų anksčiau nei įprastinė cheminė ir net sunku pasakyti, kurioje civilizacijoje tai tiksliai atsitiko) turi savus pradininkus ir guru.

„Aubrey“ kosmetikos kompanijos įkūrėjas Aubrey Hamptonas

Vienas iš tokių gamintojų su istorija yra „Aubrey Organics“ iš JAV, Floridos. Visų pirma dėl to, kad įmonė įkurta dar 1967 m., kuomet cheminė kosmetika klestėjo, o kalbos apie natūralumą buvo blogo tono požymis. Antra, kad įkurta įpač stiprios asmenybės – Aubrey Hamptono, kuris ir kūrė kosmetikos formules, ir darė pristatymus, ir švietė visuomenę, ir dirbo begalę kitų darbų (leido laikraštį, buvo įsteigęs teatrą, rašė pjeses). Hamptonas įdomus ne tik kaip kosmetikos kūrėjas, verslininkas, mecenatas, bet ir kaip mąstytojas. Jo pasirinkimai remiasi ne tik jo profesinėmis (biochemiko) žiniomis, bet visaapimančiu supratimu apie gyvybę, gamtą ir jos ryšį su žmogum.

Skaityti toliau