Maistas


Sausio pirmoji pusė – naujametinių pasižadėjimų laikas. Puiki tema pašmaikštavimams, bet ir rimčiau pažvelgus turi prasmę. Nes juk nėra kada galvoti apie kažkokius savo gyvenimo patobulinimus, kai reikia skubiai gyventi!

Visi supranta, kad sausio pirmoji yra tik sugalvota riba, o ne koks tarpas metuose (o gerai būtų! Kiek pamenu, knygoje „Merė Popins“ skylė metuose buvo tarp dvyliktos valandos laikrodžio dūžių). Bet mums visai pravartu į ją žiūrėti, kaip realią ribą, nes kitaip ir nerasime laiko pagalvoti apie savo gyvenimo paprastuosius dalykus iš perspektyvos.

Pradėti sveikiau maitintis, pradėti sportuoti, mesti svorį ar kitaip save gražinti yra dažnos pasižadėjimų rūšys. Kadangi bent apie pusę šių temų rašau, ir aš pamąsčiau apie tokius pasižadėjimus. Kai kurie pasirodė labai jau specifiški ir gal tik man aktualūs, tai tokių neminėsiu. Kiti išėjo bendresni – gali ir kitiems praversti, juos čia ir surašiau. Pagrindiniai mano taikyti kriterijai: kad pasižadėjimai būtų prasmingi, bet įgyvendinami be didelių gyvenimo perversmų (nesakau, kad visada galime tų perversmų išvengti, bet aš ne apie juos). Mano 2018-ųjų 10-tukas:

1. Padidinti kasdien suvartojamų skaidulų kiekį, pageidautina, kad jose būtų ir Omega 3.
Šį reikalą jau pradėjau, darydama rytinius kokteilius su mirkytomis čija sėklomis, bet matau dar didžiules galimybes tobulinti derinius ir receptus.

Skaityti toliau

Apie metus ir maistus


Autorius on gruodžio 29, 2017

Metams baigiantis įprasta apžvelgti įvykius ir pokyčius, įvykusius per metus. Visuomenės įpročiams, rodos, kuklus laikas, bet visai yra ką pastebėti.

Pirma geroji tendencija. Cukrų žmonės Lietuvoje tikrai pradėjo sekti: sudėtyje pastebi, skaičiuoja, lygina. Svarbiausia, pratinasi valgyti mažiau saldžiai ir prie to pratina vaikus. Vieni tai daro labiau, kiti mažiau – kaip ir turėtų būti. Svarbiausia, kad žmonės jau žino, kad cukrus nėra nei nekaltas, nei būtinas ingredientas. Gal statistika to ir nerodo, bet pirkėjų pasirinkimai ir norai rodo tikrai. Nėra ko norėti, kad staiga visi mestų valgyti saldėsius. Nei taip gali būti, nei būtų gerai. Manau, kad cukraus byloje galima dėti pliusą ir sakyti, kad per šiuos metus stipriai pasistūmėjom link sveikesnio maisto.

Antra geroji. Nepaisant laikas nuo laiko iššokančios propagandos apie saugius pesticidus, vis daugiau žmonių sąmoningai jų vengia ir kai tik gali, renkasi savo arba ekologiškai augintą bei gamintą maistą. Manau, kad viešojoje erdvėje daugėjant informacijos apie stambaus agroverslo trąšų kilmę, roundapo naudojimą ir kitus nelabai skanius maisto priedus, tas sąmoningumas ūgtels dar.

Skaityti toliau

Kūčioms, bet ne silkė ir ne pyragėliai


Autorius on gruodžio 19, 2017

Žinau, kad dabar prabangių receptų metas. Bet man norėjosi parašyti apie maistą, kuris tiktų Kūčioms, o gaminti jį būtų paprasta. Tai raugintos daržovės ir netradicinė duona.

1) Raugintos daržovės dabar ypač reikalingos geram virškinimui. Nes įprastos šviežios daržovės jau senokai sunkiai valgomos (salotos, agurkai, pomidorai). Kai valgome daugiau ir sunkesnio maisto, o mažiau šviežio, gerųjų bakterijų ypač ima trūkti ir tai greitai pasijaučia sumažėjusiu imunitetu. Įsiraugti daržovių nėra taip sunku, kaip įprasta manyti. Nereikia turėti nei specialių indų, nei specialių patalpų joms laikyti. Aš raugti daržoves išmokau seminare pas Ievą Šidlaitę iš „Slėnio sodybos“, tai receptų čia ir nerašysiu – paskaitykit pas ją, juolab, kad ir knyga Ievos išėjo, ir internete ji daug ką rašo. Be to, rašo taip, kad gali suprasti esmę, o ne tik receptą nusirašyti.

Sūryme raugintos morkos ir pasternokai

Skaityti toliau

Dangiški ir žemiški migdolai


Autorius on lapkričio 9, 2017

Žydintys migdolai „Ecomil“ soduose Ispanijoje

Migdolai – vienas iš labiausiai apdainuotų ir romantizuotų dalykų, iš tų, kuriuos mes valgome. Sakome „dangiški migdolai“, „kvepia migdolais“ ir pan. Kodėl jie dangiški?

Skonis? Šiandien jau sunku pasakyti, kad taip, nes taip esame pripratę prie migdolų skonio, kad retas tebeprisimename juo mėgautis. Migdolai labiau užima sveiko nei reto ar ypatingai skanaus maisto vietą. Skoniui juos skrudinam, saldinam, maišom į šokoladą, kepam pyragus, gaminam marcipanus ir kitaip papildomai gardinam. O maistinei migdolų vertei sunku atsispirti.

Bet grįžkim prie dangiškumo. Šiandien mums įprasta migdolų rūšis yra vadinamieji saldieji migdolai. Kartieji turi amigdalino, kuris organizme virsta cianidu, todėl nėra skirti valgymui (mažais kiekiais vartojami liaudies medicinoje). Kažkada migdolai buvo tik kartūs. Saldžiųjų migdolų rūšis, manoma, atsirado atsitiktinės mutacijos būdu kažkur dabartinės Armėnijos ir Azerbaidžiano teritorijoje. Tad jau senuose raštuose minimi ir senose kultūrose garbinami buvo ir saldieji, ir kartieji migdolai. Apie juos minima Biblijoje, graikų mitologijoje, migdolų rasta netgi Egipto faraono kape. Matyt migdolų „dangiškumas“ kyla iš senos jų auginimo ir naudojimo tradicijos. Tai nereiklus augalas, vedantis ypač maistingus, skanius, daug kur pritaikomus ir nesudėtingai laikomus (negliaudyti migdolai ilgai išlieka švieži) vaisius. Pražįsta jis vasario mėnesį – gausiai ir įspūdingai, kaip pavasario pranašas. Saldieji žydi baltai, kartieji – rožiniai.

Skaityti toliau

Kas nežino, novello – tai naujo derliaus extra virgin alyvuogių aliejus. Žinoma, jį gamina ne bet kokio, o tik aukščiausios kokybės rūšinio extra virgin alyvuogių aliejaus gamintojai.

Triukšmo pelnytai, nes tai išskirtinai geras produktas. Kodėl? Nes:
– vertingas sveikatai
– malonus, nes skanus
– šviežias, naujas, pasiilgtas

Kodėl jis toks aromatingas ir aktyvus?

Visų pirma dėl polifenolių. Pirmosios nuskintos alyvuogės yra žaliausios ir jose polifenolių daugiausia. Gali kilti klausimas, kodėl nenuskynus rugpjūtį? Nes skonis būtų prastas. Pirmosios alyvuogės skinamos, kai jau skonis yra geras. Ir jos nueina į novello. Vėliau skinamos alyvuogės nebėra tokios žalios ir kietos, taigi polifenolių turi mažiau. Priminsiu – polifenoliai yra antioksidantai, kurie mažina uždegimus. Alyvuogių aliejaus polifenoliai visų pirma siejami su kraujagyslių sveikata. Bet vizualiai galime matyti ant odos – pavartojus daugiau geros kokybės extra virgin alyvuogių aliejaus, oda ir net akys įgauna daugiau gyvo spindėjimo.

Skaityti toliau

Rudens gėrybės


Autorius on rugsėjo 28, 2017

Nors šiaip labiausiai mėgstu ryžius su alyvuogių aliejumi, sezoninis maistas yra labiausiai teikiantis man džiaugsmą. Gal ir dėl to, kad prie sezoninio maisto alyvuogių aliejaus vis viena reikia, o ryžių smagu pasiilgti? Bet net savo mėgstamo kičrio ir juodo šokolado rudenį valgau mažiau, nes pilna visokių spalvingų ir šviežutėlių gėrybių iš daržo.

Kad ir kokius kaupimo žiemai įgūdžius turėtumėm, toli gražu ne viską galime atsidėti žiemai. Ir ne viską, manau, verta. Bulvės, morkos ir burokėliai visai gali pabūti, nors morkos savo sultingumą gana greitai praranda. Moliūgai tinka laikymui ir geba savo syvus oranžinius ilgai išlaikyti. Ko nepasakysi apie cukinijas. Taip, jos išlieka ir gali jas vartoti, bet skonis, sutikite, nebe tas, kaip tų mažų ir šviežių. Švieži ir džiovinti žalieji žirneliai – tai visai kita daržovė netgi pagal maistines medžiagas. Kaip ir pupelės. Šviežiai nuskintas išsiverdi nemirkytas greitai ir be jokių gudrybių. O džiovintas jau reikės mirkyti, prieskonius dėti, putas graibyti ir tai ne kiekvieno skrandis įveiks. Ankštiniai – puikus maisto produktas kiaurus metus, bet rudenį ypač. Ką tik nuskintos ir išlukštentos pupelės pas mus ilgam neišsilaiko – suvalgom šviežias. Kaip ir didžiąsias pupas su ankštimis virtas – privalomas rugsėjo skanėstas.

Skaityti toliau