Kosmetika


Kai kvepia, tai nekanda


Autorius on birželio 14, 2017

Atėjus vasarai daugelio galvos skausmas yra sugalvoti, kaip gintis nuo uodų, erkių ir kitų kandikų būnant gamtoje. Sąmoningesni vartotojai nemano, kad pakanka pasipurkšti bet kuo, kas žada apsaugą, ir viskas bus gerai. Nes patys repelentai yra stiprūs chemikalai.

Natūralių repelentų pasirinkimas rinkoje yra smarkiai sumažėjęs dėl teisinio reguliavimo. Visus purškalus ir tepalus, kurie vadina save vabzdžius baidančiais, privalu registruoti ir mokėti nemenkus pinigus. Taip produktai brangsta ir mažėja jų pasirinkimas, o išmanesni vartotojai imasi tepalus maišyti patys. Juolab, kad receptų internete apstu. Kas eterinius aliejus pažįsta, tiems tai tik naujas kūrybos laukas, juolab, kad išbandyti labai paprasta – sumaišai, išsitepi, išeini į kiemą ir viskas tampa žiauriai aišku. Žiaurumo dydis atvikščiai proporcingas tepalo efektyvumui… t.y., kuo tepalas geresnis, tuo mažiau įkandimų.

Tačiau nemažai žmonių eterinių aliejų privengia. Vieni dėl nežinojimo, kiti dėl neigiamos nuostatos eterinių aliejų atžvilgiu, esą jie gali sudirginti. Ši nuostata pastaruoju metu aktyviai formuojama cheminės kosmetikos propaguotojų, ji atsispindi neretoje kosmetikos saugumo vertinimo duomenų bazėje ar nuomonėje. Dažniausiai tos baimės yra nepagrįstos. Galima būtų kalbėti daug, kodėl taip yra, tačiau kitą kartą, šiandien tema praktinė. Aromaterapija – eterinių aliejų mokslas – iš tiesų yra sudėtinga ir subtili disciplina, todėl žinojimas čia būtinas. Bet tų pavojų nėra tiek daug, kiek jų piešiama.

Skaityti toliau

Maisto produktų etiketes skaityti daugelis jau įprato. Taip, yra maisto priedai E, bet juos ir nesunku susirasti, ir pats jų kiekis produkte yra rimtas rodiklis. O ką daryti su kosmetika?

ES šalyse kosmetikos gaminių sudėtį ant pakuotės nurodyti privaloma. Atrodytų, tai kokia problema? Turime sudėtis, jas skaitome ir pagal tai sprendžiame, norime tokios kosmetikos ar ne. Cheminė ji ar natūrali, potencialiai dirginanti ar švelni ir t.t.

Tačiau nėra taip lengva. Mat kalba, kuria sudėtis nurodoma, yra cheminė. INCI – International Nomeclature of Cosmetic Ingredients – vartoja cheminius medžiagų pavadinimus, nepriklausomai nuo to, ar medžiaga yra visai sintetinė, išgauta cheminiais metodais, ar natūrali ir išgauta iš natūralių medžiagų švelniais būdais. Grynus augalų aliejų ar ekstraktų pavadinimus atpažinti nesunku – nurodomi lotyniški jų pavadinimai, kaip antai Rosa centifolia (rožė) ar Butyrospermum parkii (sviestmedis). Tačiau su bent kiek perdirbtomis medžiagomis to aiškumo nebėra – jos visos skamba chemiškai, net ir tos, kurios organizmą veikia kuo švelniausiai ir yra leidžiamos pačių griežčiausių ekologiškumo standartų. Pavyzdžiui, Coco glucoside ar Sodium olivate.

Skaityti toliau

Kita mano stotelė Bavarijoje buvo kaimelis Wessobrunn, kur dabar įsikūrinėja biodinaminės kosmetikos gamintoja – kompanija „Martina Gebhardt“. Pati Martina Gebhardt Vokietijoje nuolatos nebūna, gyvena tai vienoje, tai kitoje Amerikoje. Bet neseniai kompanija nupirko seną benediktinių vienuolyną. Jį remontuoja ir pritaiko. Beje, norinčių įsigyti vienuolyną ilgą laiką nebuvo, tad visi apsidžiaugė tokiu Martinos Gebhardt sprendimu. Ponia Gebhardt pagal savo pirmąjį išsilavinimą architektė, tai ši veikla jai teikia daug malonumo. Rūpesčių ir išlaidų neabejotinai daug – tai istorinis ir kultūrinis paminklas su didžiule teritorija, pastatais, meno kūriniais.

guodos_susitikimas_su_martina_gebhardt

Su ponia Martina Gebhardt.

Benediktinės pasiliko viename iš vienuolyno flygelių, ten tebėra kambariai atvykstantiems piligrimams, o lauke – pašiūrės jų ožkoms. Vienuolynas įkurtas apie 753 metus, šalia trijų šaltinių. Šaltiniai buvo vienas iš pragmatinių šio įsigyjimo tikslų Martinai Gebhardt, nes tyras vanduo yra labai svarbus biodinaminės kosmetikos komponentas.

Skaityti toliau

Dailus namelis, prigrūstas technologijų


Autorius on rugsėjo 23, 2016

Neseniai aplankiau du mūsų kosmetikos tiekėjus iš Vokietijos: „Martina Gebhardt“ ir „Töpfer“. Abi kompanijos viena nuo kitos įsikūrusios netoliese, pačiuose Vokietijos Pietuose. Įmonės turi susikūrusios labai skirtingą įvaizdį, kuris, be abejo, formavo ir mano lūkesčius. Žinojau, kad Martina Gebhardt nusipirko seną vienuolyną ir kad ten viskas subtilu ir paslaptinga.

Tuo tarpu „Töpfer“ mums buvo žinoma, kaip labai tvarkinga, draugiška, kukli savo įvaizdžiu kūdikių maistą ir kosmetiką gaminanti kompanija. Nors pagalvojus, nėra ko čia kuklintis – kompanija gyvuoja ilgiau nei 100 metų! Tas jų įvaizdžio paprastumas apgaulingas – nelabai ko įdomaus tikėjausi, o apsilankymas buvo tikrai įspūdingas.

„Töpfer“ įsikūrę kaime netoli Memingeno. Ten gamykla yra nuo 1926 metų. Anksčiau buvo prie Leipcigo. Persikėlė, nes čia mažiau pramonės ir daugiau geros žaliavos – pieno iš ekologinių ūkių, kurie nėra dideli ir kur karvės ėda gerą žolę bei būna daug lauke.

img_1507v

Aukštosios technologijos ir tiek. O iš išorės atrodo tiesiog dailus namelis.

„Töpfer“ maisto pagrindiniai pranašumai, lyginant su kitais ekologiškais gamintojais, yra du. Pirmas – kad jiems užtenka pieno iš tokių – pačių tinkamiausių – ūkių. Nes jų mastai nėra dideli. „Töpfer“ pieną ir grūdus perka iš aplink, turi nusistovėjusius patikimus tiekėjus. Kitas jų privalumas – jie viską gamina patys.

Skaityti toliau