Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Kosmetika Page 2 of 8

Kas liko nepasakyta per knygos pristatymą

Knygos išleidimas paprastai laikomas didelio darbo pabaiga. Tas tiesa, nes norint parašyti knygą, reikia nemenkai pamąstyti ir patyrinėti. Man berašant apie kosmetiką tyrinėti teko plačiau ir ilgiau nei apie maistą. Bet nežinau, kiek pati knyga tą tyrinėjimą uždarė, o kiek atidarė. Vieni buvo klausimai, kai apie ją mąstyti pradėjau, kiti lydėjo berašant, dabar vėl kiti dėliojasi.

Pradėjau nuo labai paprastų dalykų – norėjosi papasakoti nuosekliai, kas yra natūrali kosmetika šiais laikais – kad ne atgyvena ir ne niša, o kylanti technologijoms imli mokslo, meno ir visokios kitokios žmogiškos veiklos šaka. Kad jei kosmetika natūrali, nereiškia, kad ji skirta tik tiems, kurie „normalios“ negali naudoti dėl jautrumo. Ji funkcionali, labai įvairi ir skirta visiems.

Vienas įkyriausių rašymą lydinčių klausimų buvo „tai kaip pagaliau ją atpažinti?“. Pradžioje tikrai tikėjausi galinti surašyti punktais, kaip tai padaryti, ir knygoje tam skirta pakankamai vietos, bet teko pripažinti, kad punktais nepavyks. Čia ne ekologiškas maistas, vieningo žymėjimo nėra, todėl tenka labiau pasigilinti.

AUBREY – senas ir naujas

Kiekvienais metais susikuria daugybė naujų kosmetikos gamintojų, bet didžioji dalis po kurio laiko nueina užmarštin. Gali sakyti, kad seniesiems lengviau, nes jie jau įsitvirtinę. Tačiau nėra visai taip – senieji turi savo įpročius, kurie ne tik garantuoja tam tikrą klientų ratą, bet ir neleidžia prisitraukti naujų. Viskas laikui bėgant kinta – ne tik žmonės, bet ir pakuotės, įvaizdžiai, netgi veikliųjų medžiagų mados.

Natūralios kosmetikos rinka neturi tokio masto lyderių, kaip įprastinė cheminė, kurių vardas būtų žinomas viso pasaulio vartotojams. Tačiau natūralios kosmetikos atgimimo (atgimimo, nes gimė natūrali kosmetika tūkstančius metų anksčiau nei įprastinė cheminė ir net sunku pasakyti, kurioje civilizacijoje tai tiksliai atsitiko) turi savus pradininkus ir guru.

„Aubrey“ kosmetikos kompanijos įkūrėjas Aubrey Hamptonas

Vienas iš tokių gamintojų su istorija yra „Aubrey Organics“ iš JAV, Floridos. Visų pirma dėl to, kad įmonė įkurta dar 1967 m., kuomet cheminė kosmetika klestėjo, o kalbos apie natūralumą buvo blogo tono požymis. Antra, kad įkurta įpač stiprios asmenybės – Aubrey Hamptono, kuris ir kūrė kosmetikos formules, ir darė pristatymus, ir švietė visuomenę, ir dirbo begalę kitų darbų (leido laikraštį, buvo įsteigęs teatrą, rašė pjeses). Hamptonas įdomus ne tik kaip kosmetikos kūrėjas, verslininkas, mecenatas, bet ir kaip mąstytojas. Jo pasirinkimai remiasi ne tik jo profesinėmis (biochemiko) žiniomis, bet visaapimančiu supratimu apie gyvybę, gamtą ir jos ryšį su žmogum.

Kuo ypatingi natūralūs kondicionieriai?

Sintetinių plaukų priežiūros priemonių, kaip ir visos įprastinės kosmetikos, bazinė žaliava yra naftos produktai. Natūralių ir ekologiškų: augaliniai aliejai, ekstraktai, molis, mineralai, dumbliai ir kitos natūralios (gamtinės) medžiagos. Natūraliuose ir ekologiškuose plaukų kondicionieriuose, kaip ir visoje natūralioje bei ekologiškoje kosmetikoje, nenaudojami sintetiniai kvapikliai, dažikliai ir konservantai. Taip pat nenaudojama jokia naftos chemija ir ypač įprastinėje kosmetikoje populiarūs mineraliniai aliejai.

Kondicionierius yra tarsi kremas odai – turi sudrėkinti ir pamaitinti plaukus, padėti jiems gintis nuo neigiamo aplinkos poveikio ir taršos, dažytiems plaukams – papildomai saugoti spalvą. Kai plaukai yra gavę pakankamai drėgmės ir maistingųjų medžiagų, jų žvyneliai gerai prigludę. Tuomet plaukai nesivelia, yra malonūs liesti ir blizgūs. Tačiau kaip ir odos atveju, to pasiekti nėra lengva, mat visų žmonių plaukai yra unikalūs ir kiekvienam reikia skirtingų medžiagų. Tai pati paprasčiausia priežastis dėl ko, rodos, kuo puikiausios sudėties kondicionierius gali netikti.

Įprastiniams kondicionieriams gaminti plačiai naudojama lengvai tvarkoma ir pigi medžiaga – įvairūs silikonai. Natūraliuose ir ekologiškuose kondicionieriuose ji nenaudojama, nes yra sintetinė medžiaga, kuri tik sukuria stiprumo vaizdą, o ilgainiui plauką susilpnina.

Kai kvepia, tai nekanda

Atėjus vasarai daugelio galvos skausmas yra sugalvoti, kaip gintis nuo uodų, erkių ir kitų kandikų būnant gamtoje. Sąmoningesni vartotojai nemano, kad pakanka pasipurkšti bet kuo, kas žada apsaugą, ir viskas bus gerai. Nes patys repelentai yra stiprūs chemikalai.

Natūralių repelentų pasirinkimas rinkoje yra smarkiai sumažėjęs dėl teisinio reguliavimo. Visus purškalus ir tepalus, kurie vadina save vabzdžius baidančiais, privalu registruoti ir mokėti nemenkus pinigus. Taip produktai brangsta ir mažėja jų pasirinkimas, o išmanesni vartotojai imasi tepalus maišyti patys. Juolab, kad receptų internete apstu. Kas eterinius aliejus pažįsta, tiems tai tik naujas kūrybos laukas, juolab, kad išbandyti labai paprasta – sumaišai, išsitepi, išeini į kiemą ir viskas tampa žiauriai aišku. Žiaurumo dydis atvikščiai proporcingas tepalo efektyvumui… t.y., kuo tepalas geresnis, tuo mažiau įkandimų.

Tačiau nemažai žmonių eterinių aliejų privengia. Vieni dėl nežinojimo, kiti dėl neigiamos nuostatos eterinių aliejų atžvilgiu, esą jie gali sudirginti. Ši nuostata pastaruoju metu aktyviai formuojama cheminės kosmetikos propaguotojų, ji atsispindi neretoje kosmetikos saugumo vertinimo duomenų bazėje ar nuomonėje. Dažniausiai tos baimės yra nepagrįstos. Galima būtų kalbėti daug, kodėl taip yra, tačiau kitą kartą, šiandien tema praktinė. Aromaterapija – eterinių aliejų mokslas – iš tiesų yra sudėtinga ir subtili disciplina, todėl žinojimas čia būtinas. Bet tų pavojų nėra tiek daug, kiek jų piešiama.

Skaitykite kosmetikos etiketes. Taip, bet ar viską suprasime?

Maisto produktų etiketes skaityti daugelis jau įprato. Taip, yra maisto priedai E, bet juos ir nesunku susirasti, ir pats jų kiekis produkte yra rimtas rodiklis. O ką daryti su kosmetika?

ES šalyse kosmetikos gaminių sudėtį ant pakuotės nurodyti privaloma. Atrodytų, tai kokia problema? Turime sudėtis, jas skaitome ir pagal tai sprendžiame, norime tokios kosmetikos ar ne. Cheminė ji ar natūrali, potencialiai dirginanti ar švelni ir t.t.

Tačiau nėra taip lengva. Mat kalba, kuria sudėtis nurodoma, yra cheminė. INCI – International Nomeclature of Cosmetic Ingredients – vartoja cheminius medžiagų pavadinimus, nepriklausomai nuo to, ar medžiaga yra visai sintetinė, išgauta cheminiais metodais, ar natūrali ir išgauta iš natūralių medžiagų švelniais būdais. Grynus augalų aliejų ar ekstraktų pavadinimus atpažinti nesunku – nurodomi lotyniški jų pavadinimai, kaip antai Rosa centifolia (rožė) ar Butyrospermum parkii (sviestmedis). Tačiau su bent kiek perdirbtomis medžiagomis to aiškumo nebėra – jos visos skamba chemiškai, net ir tos, kurios organizmą veikia kuo švelniausiai ir yra leidžiamos pačių griežčiausių ekologiškumo standartų. Pavyzdžiui, Coco glucoside ar Sodium olivate.

Page 2 of 8

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén