Natūralūs kvepalai. Kam ir kodėl?

Autorius on vasario 12, 2018 | Komentarų nėra


Kai kalbame apie vengtinus ingredientus kosmetikoje, pirmu numeriu paprastai minime sintetinius kvapus. Žinome, kad tarp jų dažniausiai pasitaiko dirginančių medžiagų visomis prasmėmis – ir nepageidaujamo poveikio įvairove, ir stiprumu, ir pačia tikimybe, kad jų bus. Žmonės stengiasi tos rizikos išvengti įvairiais būdais: rinkdamiesi natūralią bei ekologišką kosmetiką (kur kvapai nebūna sintetiniai), rinkdamiesi kosmetiką be kvapų ar tiesiog bandydami savo kailiu.

JAV laikoma, kad alergiški arba jautrūs kvapams yra net trečdalis vartotojų. Kuo tas jautrumas pasireiškia? Ne tuo gi, kad kvapas nepatinka ar atrodo per stiprus.

Jautrumo kvapams simptomai: skauda galvą, trinka arba sunkėja kvėpavimas, atsiranda sloga, ašarojimas, kosulys, sunkumas krūtinėje, bėrimas, odos išsausėjimas. Ypač šie simptomai nemalonūs žmonėms, kurie jau yra alergiški, serga šienlige ar astma. Būtent jie ir būna jautriausi.

Jei tiek bėdos gali sukelti kvapiosios medžiagos, tai kaip yra su kvapo grynąja forma – kvepalais? Kvepalai įvardijami viena toksiškiausių, o dažnai ir pačia toksiškiausia grožio priemone. Ir ne tik dėl juose esančių sintetinių kvapiklių, tarp kurių daug itin aršių medžiagų, bet ir dėl kitų į formulę įeinančių ingredientų: konservantų, kvapo fiksatorių ir kt.

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius teigia:
„Kvepaluose gali būti visa paletė medžiagų, kurių identiteto neįmanoma nustatyti be įmantrių analitinių prietaisų. Šiuo metu Europos teisė reikalauja įrašyti etiketėje, jei produkto sudėtyje yra viena arba kelios iš 26 alergenais laikomų medžiagų. Tačiau teisybė yra tokia, kad po žodžiais parfum, fragrance ar aroma gali slėptis net keli šimtai junginių, kurių poveikio nežinome. Geros naujienos yra tos, kad dėl ilgalaikio vartotojų spaudimo, pagaliau buvo žengti pirmi žingsniai skaidrumo link. Pirmosios įmonės pareiškė, kad atskleis dalį savo kvapų sudėtyje esančių medžiagų.“

Kvepalai neabejotinai yra prestižo prekė. Mes tiesiog žinome, kad kvėpintis reikia, nes … taip įprasta. Taip daro gražios ponios, panelės ir ponaičiai. Tie, kurie jau ne vaikai ir kurie dar nesijaučia senjorais. Nes tai patrauklu, seksualu, madinga. Neretam išeiti nepasikvėpinus yra kažkas panašaus, kaip išeiti be papuošalų, nepasidažius ar nepanaudojus kito įprasto savo išvaizdos atributo.

Puiku, kad yra priemonių, kurios padeda pasigražinti ir netgi savo prestižą pakelti. Įvaldęs jas gali padaryti savo gyvenimą patogesniu ir malonesniu. Tik vienas „bet“ – jei ta priemonė nekenkia. Ir gali atrodyti, kad ji nekenkia – kai kam dešimt metų, kai kam ir visą gyvenimą. Bet kaip matome, tikrai nemažai daliai žmonių pasiseka mažiau ir jų organizmas pradeda protestuoti labai greitai, rodydamas įvairius ženklus, simptomais vadinamus.

Kokios alternatyvos?

Tai ką daryti tiems, kurie jau žino, kad yra jautrūs, pastebi minėtus simptomus ir įtaria, kad jie gali būti nuo kvepalų? Dar rimtesnis klausimas, ką pasiūlyti jaunoms panelėms, kurioms norisi kvėpintis, bet bėrimų, slogų ir galvos skaudėjimų ir taip pakanka? Galų gale tiems, kurie nenori rizikuoti, nes supranta, kad agresyvios medžiagos kenkia netgi tada, kai simptomų nesimato.

Yra keli variantai. Jei nėra alergijos ir išreikšto jautrumo, galima kvėpintis savo mėgstamais sintetiniai kvepalais, bet itin retomis progomis. Nuo to progos taps tik dar labiau išeiginės. Jei kvepalus vartosite retai, jų ir naudosite nedaug, nes uoslė bus neatbukusi ir nekils mintis prisipurkšti tiek, kad visi aplinkiniai tik į jus žiūrėtų (kai kurie su nuostaba, kiti su priekaištu ir tik vienas kitas su susižavėjimu).

Kitas variantas – kvėpintis natūraliais kvepalais arba tiesiog teptis kvapiaisiais aliejais. Naturalūs kvapai ne tik neturi agresyvių medžiagų, bet dažniausiai teikia papildomą teigiamą poveikį nuotaikai, odai ir bendrai organizmui. Kaip antai: levanda ir bosvelija ramina, rozmarinas tonizuoja, citrinžolė energizuoja, citrusai gaivina ir kelia nuotaiką, mėta šaldo ir ramina, vanilė ir cinamonas šildo ir atpalaiduoja. Natūralūs kvepalai kuria nuotaiką: romantizuoja, intriguoja, provokuoja arba priešingai – demonstruoja atstumą, dalykiškumą, šaltumą. Nepamirškime, kad didžioji dalis eterinių aliejų pasižymi priešbakteriniu ir priešvirusiniu poveikiu, taigi gerokai romantiškiau saugo mus nuo ligų nei ryte privalgyto česnako aromatas.

Natūralių kvepalų pagrindas dažniausiai yra augalinis aliejus, kuris ir pats yra naudingas odai – minkština ją, sulaiko drėgmę. Natūralūs kvepalai kuo puikiausiai save konservuoja, taigi nereikia dėti dar vienų odos provokatorių – konservantų.

Natūralūs kvepalai nebūna masinės gamybos, taigi yra originalūs ir individualūs. Būtent jie labiausiai gali suteikti unikalų ir asmenybę atskleidžiančį aromatą, o ne vieną iš standartinių kvapų antspaudų. Kaip taisyklė, aukštos kokybės natūralūs kvepalai yra gerokai pigesni nei garsieji brandiniai (sintetiniai) kvepalai, nepaisant to, kad pastarųjų sudedamosios medžiagos gali būti ir visai pigios (kainuoja įvaizdis, dizainas, marketingas).

Kokie natūralių kvepalų trūkumai bei apribojimai?

Pagrindinis jų trūkumas, kad daugeliui jie neįprasti. Neišraklamuoti vardai, nedaug pardavimo vietų. Dar daugiau, patys kvapai yra kitokie. Paradoksalu, bet kvepalai, istoriškai būdami viena pirmųjų žmogaus sukurta grožio priemone būtent iš natūralių aromatų, šiandien kvepia sintetiniais kvapais ir būtent tokie yra atpažįstami, kaip „normalūs“. Tačiau standartizacijos mada traukiasi ir dėl įvairių aspektų natūralumas bei individualumas yra madingas. Tad juo smagiau susirasti sau tinkamus natūralius kvepalus (tam tikrai nereikia vykti į Indiją, Egiptą ar kitą egzotišką šalį) ir padaryti juos savo stiliaus dalimi.

Reikia turėti omenyje, kad jautrumas bei alergijos gali pasireikšti ir natūraliems kvepalams bei kvapams. Tiesiog jos daug retesnės, o kadangi medžiagos natūralios ir gyvenime nuolat sutinkamos, žmonės paprastai žino, jei yra alergiški kažkokiam augalui (pvz., citrusams). (Kai alergija būna sintetinei medžiagai ją gerokai sunkiau susekti, nes gaminio sudėtyje gali būti rašomi labai skirtingi jos pavadinimai).

Dažnai nurodomas natūralių kvepalų trūkumas yra tas, kad esą jie trumpiau laikosi ant odos nei įprastiniai cheminiai. Tai tik iš dalies tiesa. Cheminiai kvepalai taip pat laikosi skirtingą laiką. Tik brangiausi jų laikosi ilgiau. Nes būtent išlaikyti kvapą ilgai yra sudėtingiausias technologinis uždavinys.

Jei ilgesnį laiką naudojame aliejiniu pagrindu pagamintus natūralius kvepalus, jie įsigeria į odą ir švelnus aromatas nuo odos sklinda praktiškai visą laiką. Tiesiog jei esame įgudę cheminių kvapų vartotojai, švelnių aromatų apskritai nebeskiriame, nes uoslė praradusi imlumą. Jei cheminių kvapų nenaudojame, mūsų gebėjimas pajusti kvapus, juos atskirti ir užfiksuoti kitas subtilybes, gerokai išauga.

Natūralius kvapus (kaip ir sintetinius) bandyti reikia būtinai ant odos, o ne uostyti iš buteliuko ar indelio. Kvapo skirtumai gali būti radikalūs. Užtepti ant odos natūralūs kvepalai atskleidžia ne tik savo aromatą, bet ir reaguoja su konkrečia oda. Tas pats kvapas gali būti neatpažįstamas, užteptas ant skirtingos odos.

Tiems, kurie vengia natūralios kosmetikos ir natūralių kvapų, manydami, kad eteriniai aliejai yra dirginti ir alergizuoti galinčios medžiagos, siūlau paskaityti skyrių apie eterinius aliejus, jų žymėjimą ir vertinimą, mano naujoje knygoje „Kosmetika: ką mes darome su ja, o ji su mumis“. Nes tema ganėtinai techninė tinklaraščio formatui.

Belieka vienas klausimas – kaip žinoti, kad konkrečiuose natūraliais save vadinančiuose kvepaluose tikrai nėra aršių sintetinių medžiagų? Šiuo atveju geriausia pasikliausti natūralios bei ekologiškos kosmetikos sertifikatais: COSMOS, BDIH, Ecocert, Natrue, Soil Association, USDA, NSF, ICEA, kurie liudija ne tik tai, kad sudėtyje nėra esminių potencialiai dirginančių ingredientų, bet ir tai, kad to gaminio sudėtį matė ir vertino sertifikuojanti institucija, o ne tik gamintojas ją turi ir niekam neatskleidžia.

Išsiųsti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.