Author: Guoda Page 43 of 44

Apie gerą kavą

On 2015-01-23

Kaip žadėjau, keičiu temą į praktiškesnius dalykus. Planavau rašyti apie arbatą. Mat eilinį kartą iš naujo nustebau (tarsi nežinočiau…), kad Vilniaus restoranai, net ir japoniški, pliko žalią arbatą verdančiu vandeniu ir kitais būdais padaro ją ne tik neskanią, bet tiesiog negeriamą. Net stilingi arbatiniai nepadeda. Bet apie arbatą parašysiu vėliau.

Šį kartą kava nukonkuravo. Ji dažnai nukonkuruoja. Prisideda ir tai, kad knygoje, kurią dabar skaitinėju savo malonumui, nuolat apie kavą kalbama. Negana to, Italijoje gyvenanti draugė atsiuntė nuorodą į straipsnį apie kavą, kurį iš karto perskaičiau. Ten yra itin taiklių pastebėjimų, kad ir apie geriausiai atskleidžiamą popierinio puodelio skonį, tad pasidalinu nuoroda http://blog.lrytas.lt/rafinerija/2012/04/apie-kava-ir-asmeniskuma/ Draugei atsakiau, kad puikus straipsnis, bet kliūva ilgi ekskursai į susijusias temas – žmones, daiktus, vietoves. Po to pagalvojau, ką pati rašyčiau apie kavą, ir mintyse pasipylė (mano) žmonės, daiktai, vietovės… Gal dėl to niekada apie ją nerašydavau, kad taip asmeniška?

Vėl euras ir vėl kainos

By Guoda

On 2015-01-21

In Politika ir ekonomika

Ne taip seniai dar diskutavome, ar euro mums reikia. Dar gerokai prieš oficialų pareiškimą, kad euras bus, šios diskusijos išsikvėpė. Ir ne todėl, kad susitarėme, jog euras mums yra reikalingas. Veikiau išsikristalizavo supratimas, kad euro įvedimas nėra tiesiog ekonominis klausimas, kur galima būtų apskaičiuoti naudas ir sąnaudas ir tuo remiantis pasirinkti geresnį variantą (nors Lietuvos centrinis bankas apskaičiavo, kad apsimoka).

Tačiau realaus pasirinkimo kaip ir nebuvo. Euro įvedimas, pasiekus nustatytus reikalavimus šalies finansams, yra integrali stojimo į ES tąsa. Dėl to taip pat galima diskutuoti, išryškinant tolesnes ES raidos perspektyvas: federacija ar tolesnė centralizacija. Tačiau Ukrainos įvykių fone diskusija persikėlė į dar fundamentalesnį – saugumo lygmenį.

Kiekvienas svyravimas dėl pasirinkto kurso gali sudaryti įspūdį, kad ES esanti silpnas darinys, ir kitos valstybės galinčios ją apeiti, siekdamos savo geopolitinių tikslų. Taigi jei Lietuva būtų nusprendusi, kad mums euro nereikia, tai būtume prisidėję prie šio nepageidautino įvaizdžio. Dabar neprisidėjome, ir tai yra gerai.

Apie specialistus ir generalistus arba kodėl nepavyksta susitarti

By Guoda

On 2015-01-21

In Politika ir ekonomika

Klasikinis išsilavinimas įpareigoja žmogų turėti žinių ir supratimo, kurie leistų jam svarstyti didžiąją dalį gyvenime aktualių problemų. Tačiau gyvenimas informacijos amžiuje tapo toks informaciškai tirštas, kad darosi vis sunkiau šį supratimą pasiekti. Gal todėl ir nestebina, kad vis mažiau kas ir siekia. Juolab kad ir lavinimo sistemos nuolat kito, o šiandienes vargu ar galima pavadinti „suteikiančiomis klasikinį išsilavinimą“. Toli gražu ne visi mokosi menų, filosofijos ir (kas ypač pastebima) logikos. Nunykus visuomeniniam religijos vaidmeniui, žmonės akivaizdžiai stokoja dvasinio išsilavinimo. Pakito ir lavinimosi siekis. Sunku pasakyti, kiek atskiram jaunam individui apskritai aktualu susigaudyti gyvenimo problemose, tačiau, kaip matyti iš viešos diskusijos – pats susigaudymo lygis yra menkas. Mokymosi tikslas dažniausiai yra įgyti naudingą specialybę, t. y. išmokti specialių žinių bei įgūdžių. Arba „išreikšti save“, patenkinti savo polinkius. Antruoju atveju tikėtiniau, kad žmogus pasirinks bendresnio pobūdžio išsilavinimą (matematiką, filosofiją ar literatūrą), tačiau pirmuoju atveju tokia tikimybė labai maža. Specialistas tam ir specialistas, kad išmanytų giliai. O kadangi ir laikas, ir žmogaus fizinės galimybės yra riboti, gilumas dažniausiai eina drauge su siaurumu.

Stebint viešąjį gyvenimą abejonių nekyla, kad gyvename „specialistų“ visuomenėje. Specialistų ne ta prasme, kad visi labai gerai (giliai) išmano savo darbą, bet ta, kad išmano tik siaurą sritį. Todėl neturėtų būti nuostabu, kad visuomenei sunku susitarti. Dėl visko: politikos, ekonomikos, ekologijos, kultūros. Vizionierių, kaip išgelbėti Lietuvą ir Pasaulį, pulkai, bet tarpusavyje jie nesusišneka, nes net nemato reikalo šnekėtis, ieškoti bendrų vardiklių. Kviesti būti vieningiems populiaru, bet tai nėra tas pats. Toks kvietimas paprastai reiškia ne siekį susikalbėti, bendrai dirbti, bet tiesiog paklusti.

Kodėl nepaisant mokslo, tenka rinktis patiems

By Guoda

On 2015-01-07

In Gyvenimo žaidimai, Maistas

Klausimas – kaip mes žinome, kad žinome, yra filosofinis, tačiau ir labai praktiškas. Nes bet kokiam kalbėjimui reikalinga prielaida, kad žinome ką kalbame. Pavyzdžiui, kažkas sako “daržoves valgyti sveika”. Galime paklausti (ir vaikai, kai jiems tai nuolat kartojama, taip pat paklausia) – o iš kur žinome? Ar žinome, nes esame vyresni, dėl to, kad mums sakė mūsų mama, ar girdėjome per televizorių ir skaitėme žurnale. Todėl komentaras mano pirmam įrašui, kad nėra ką čia interpretuoti ir rinktis, mokslas žino, kaip reikia maitintis, yra tikrai vertas aptarimo. (Beje, mano knygoje šiam klausimui skirta daug dėmesio).

Pradėkime nuo faktų. Šiandien mitybos teorijų egzistuoja daug ir labai įvairių. Netgi jei atmestumėm tradicines ir paliktumėme tik mokslininkų (kaip šiandien mokslas suprantamas) sukurtas, jų vis viena liktų daug ir įvairių.

Pirmasis įrašas

By Guoda

On 2014-12-23

In Maistas

Tinklaraštį noriu pradėti tema apie savo knygą “Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis”. Nes, pirma, knygoje yra nagrinėjamas platus temų laukas, kuris yra iš esmės neišsemiamas. Antra, knyga yra toks dalykas, nuo kurio smagu pradėti. Sunkiausia pasakyti apie ką yra knyga. Lengviau – kodėl aš ją parašiau. Parašiau labai greitai, vos spėjau užrašinėti tai, kas buvo galvoje. O joje šia tema jau buvo daug ko prisikaupę, mąstyta ir permąstyta…

Knygai impulsai buvo keli. Pirmas – apie temos paradoksą.