Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Politika ir ekonomika Page 7 of 9

Imigrantai – toli ir arti

Kažin su kokiu jausmu Lietuvoje išklausome žinias apie eilinį nuskendusį pabėgėlių laivą prie pietinių Europos krantų. Apie mūšius Ukrainoje klausomės dabar jau su mažiau nerimo, bet tikrai su užuojauta. Nes įsivaizduojam, o gal net ir kūnu jaučiam, kas tai yra.

Iki imigrantų iš Azijos ir Afrikos problemos mums – toloka. Toli nuo mūsų šiltosios jūros ir žmonės su tamsesnės spalvos oda: senųjų civilizacijų palikuonys, nepažintų religijų ir kultūrų atstovai.

Informacija apie pabėgėlius gali kelti kuo įvairiausių minčių: apie pasaulio nuopuolį ir dėl to suirusią taiką bei tvarką; apie protu nesuvokiamą agresorių elgesį; apie tų žmonių neviltį ir kančias; apie Euro­pos šalių nusiteikimą ir galimybes tuos žmones priimti; apie jų priėmimo trumpalaikę kainą ir ilgalaikes jų gyvenimo Europoje perspektyvas; apie Lietuvos priklausymą ar nepriklausymą šiam procesui. To paties reiškinio sluoksniai persipynę ir prieštaringi. Pamėginkime juos bent kiek atskirti ir pažiūrėti, ką tai reiškia mums.

Apie laimėtus mūšius ir pralaimėtus karus

Ką veikia įstatymų leidėjai? Dažniausiai draudžia ir riboja. Labai retai pasitaiko koks teisės aktas, leidžiantis tai, kas anksčiau buvo uždrausta. Arba bent dalelę to. Manoma, kad taip kuriamas geresnis gyvenimas.

Ir mano taip daug žmonių: pakanka paklausyti skambinančiųjų nuomonių populiariuose radijo kanaluose ar paskaityti interneto komentarus: drausti, riboti, bausti, neleisti, sugriežtinti atsakomybę ir pan. Įvairiausių sričių sprendimuose: kokio amžiaus leisti vaikus į mokyklą, kokių ir kada skiepų jie turi būti gavę, kada daryti kokius sveikatos tyrimus vyresniems, kokia forma disponuoti savais pinigais, kiek turėti laisvų dienų ir po kelias dienas imti atostogų, kokį atlyginimą galima gauti, kaip rašyti savo pavardes ir kirčiuoti savo vardus, kur ir kaip statyti savo namus ir šiltinti jų sienas ir t.t. Kitaip elgtis kartais visai negalima, kartais leidžiama už tai sumokėjus.

Nuotrauka iš http://goo.gl/ttkVYz

Nuotrauka iš http://goo.gl/ttkVYz

Iš knygos*. Sveiko maisto samprata

Kai kas sako, kad sveikas maistas su ekologija neturi nieko bendra. Ekologija esą yra apie drugelių saugojimą, o apie sveiką maistą supranta tik mitybos specialistai. Ir šiaip, sveikas maistas su gamta tiesiogiai nesusijęs. Jį susieja tik protingas (išmanus?) tarpininkas. Sveiką maistą, kaip ir gydymo priemones, gamina pats žmogus, pasitelkdamas mokslą ir technologas. Esą pesticidai, hormonai, antibiotikai dabar yra tokie tobuli, kad, jei neviršija nustatytų dozių, tai žmogui nekenkia.

Kad taip galvoja sveikatos ministerijų pareigūnai, kaip ir neturėtų stebinti. Juk jei manoma, kad labiausiai sintetinės prekės – vaistų – nauda visada atperkanti jų kenkimą, tai kodėl nemanyti, kad žemesnė maisto produktų kaina kompensuojanti dėl jam pagaminti sunaudotų chemikalų nešamą žalą? (32)

Reikia pripažinti, kad pačios ministerijos ir kitos atsakingos institucijos tokios atviros pozicijos nereiškia, tačiau ji egzistuoja ir tą nesunku matyti vertinant, kaip valstybės reguliavimas veikia natūralaus ir ekologiško, ir kaip perdirbto maisto gamintojus. Lietuva čia nėra išskirtinė – ES mastu priimtos ir galiojančios teisės normos, reglamentuojančios maisto gamybą ir ženklinimą, skatina kuo labiau perdirbto maisto gamybą (33). Sunku pasakyti, kiek tam įtakos turi stiprių verslo subjektų lobizmas, o kiek sprendimai atitinka sprendimų priėmėjų nuostatas. Manyčiau, kad esama abiejų veiksnių.

Apie paprastąją tvarką

Net ir tie, kurie specialiai nesidomi politika, rinkimų rezultatus, politikų reitingus ar partijų likimus kartkartėmis aptaria. Jei rinkimų kampanija su intriga, aptaria ir dažniau. Tačiau sutikime, įvairių balsavimų rezultatai yra iškalbinga medžiaga, bandant suprasti, kas žmonėms patinka ir rūpi. Esama paprastos versijos: manyti, jog žmonės balsuoja už partiją X, nes pritaria jos vertybėms, arba už politiką Y, nes juo pasitiki kaip asmeniu. Tačiau esti ir kitų versijų, kurios nebūtinai išryškėja iš karto.

Čia noriu aptarti du rinkiminius fenomenus. Vieną jau seną: Rolando Pakso ir jo lozungo apie tvarką bei teisingumą sėkmę prieš daugiau nei dešimtmetį. Ir vieną visai šviežią – pademonstruotą pasitikėjimą verslininkais šių metų merų rinkimuose. Senesnioji istorija buvo, ir drįsčiau teigti, tebėra mįslė daugeliui. Yra pateiktas pluoštas labai racionalių ir logiškų paaiškinimų, kodėl Paksas ir jo sekėjai buvo įgiję tokį populiarumą. Galima sakyti, kad buvo tuščia vieta politinio spektro nacionalistinėje ilgumoje ir kietos rankos platumoje, kurioje, pasirodo, sėdėjo nemažai rinkėjų. Galima sakyti, kad dėl savo garsaus rėmėjo jis turėjo neproporcingai didelius resursus ir jais vykusiai pasinaudojo. Taip pat galima sakyti, kad tai buvo tiesiog naujas veidas politikos arenoje, labai aiškiai apsibrėžęs savo tapatybę, todėl žemaičiai, rokeriai ir skraidymo mėgėjai balsavo už jį. Arba kad tai buvo personažas, labiausiai atitinkantis lietuviškąjį liūdnojo riterio idealą, todėl patraukė rinkėjų širdis, ne protus. Veikiausiai visos tos priežastys turėjo įtakos, tačiau žmonės vis vien gūžčiodami pečiais klausinėjo „Kas balsavo už Paksą?“ Aš nebalsavau, mano aplinkoje nebalsavo, tai kas? Tiesa, maždaug tada atsirado kalbos apie kitą Lietuvą, runkelius ir panašūs sociologiniai konstruktai, kurie paskutinio taško ant „i“ taip pat nesudėjo. Klausimas apie tvarkos ir teisingumo troškimą liko.

Iš knygos*. Be GMO

Ekologiškuose produktuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) – sertifikuojant tikrinama sėkla. Nuomonės dėl GMO gana aiškiai išsiskiria į stovyklas „už“ ir prieš“, nors argumentai yra smarkiai supainioti. Vienas argumentas už tai, kad GMO nekenkia – mokslas neįrodė, jog kenkia. Tuo remtis yra paprasčiausia loginė klaida. Jei neįrodė, kad kenkia, visai nereiškia, kad nekenkia, taigi gali būti, kad kenkia. O jei gali būti, tai visiškai elementaru, jog reikėtų to vengti. Juolab kad net ir mokslui nepasitarnausite valgydami tuos GMO, jei kartu nevykdomas tvarkingas jūsų vartojimo ir organizmo būklės stebėjimas.

http://1.bp.blogspot.com/-tWbcF3MfFHc/UUfSJQUPsxI/AAAAAAAAAY0/EjWkY6hqcvw/s1600/5574161_l.jpg

Nuotrauka iš http://goo.gl/BGh11E

GMO, klonavimo ir bendrai technologijų etikos temoms daug dėmesio skiria Dalai Lama savo labai mokslui pagarbioje knygoje apie mokslą ir dvasingumą. Jis pastebi, kad „tarpusavio sąsajų tinklas, kuris charakterizuoja aplinką, yra per sudėtingas, kad galėtume numatyti pasekmes“ (23).

Jei remsimės oficialia informacija, tai veikiausiai manysime, kad ES, taigi ir Lietuvoje, galioja tokia GMO naudojimo ir ženklinimo tvarka, kad kiekvienas gali pats pasirinkti, vartoti GMO ar ne, nes ant produkto tai užrašyta. Ši prievolė ES galioja nuo 1997 m., o JAV tik 2013 m. svarstomi analogiški teisės aktai (24). Tenka pripažinti, kad ES šalyse situacija yra geresnė nei JAV, tačiau tikrai nėra gera. Mat produktai, kurių etiketėse GMO paminėti, sudaro tik pusę istorijos. Beje, siūlyčiau atkreipti dėmesį ir į juos – sąrašus maisto produktų su GMO periodiškai skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo interneto svetainėje. Tarp jų daugybė pigių užkandėlių vaikams: saldainių-žaisliukų, siurprizų, sausainių, vafliukų, spurgyčių, bandelių. Žmonės mėgsta pirkti saldumynus vaikams, ypač kai tie saldumynai pigūs (keista ta tėvų bei senelių meilė…).

50606-healthy-eating

Nuotrauka iš http://goo.gl/y4H3s

O kokia antroji istorijos pusė?

Page 7 of 9

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén