Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Maistas Page 8 of 26

Norintiems maitintis sveikiau tereikia žengti vos kelis žingsnius

Sakysite, kaip čia yra? Juk tiek yra mokslinių rekomendacijų, kokį maistą valgyti sveika ir kokį ne. Net vaikai žino, kad sveikiau valgyti daržoves, o ne ledus, avokadus, o ne cepelinus, sriubą, o ne picą, raugintus kopūstus, o ne bulvių traškučius, gerti vandenį, o ne limonadą, o gyvenimą saldinti vaisiais bei cinamonu, o ne rafinuotu cukrumi.

Tiek straipsnių ir pagiriamųjų žodžių girdime grikiams, bolivinei balandai, burokėliams, spanguolėms ir ciberžolei ir tiek papeikiamųjų rūkytai dešrai, spirgų padažui ir greitam maistui, kad, atrodo, seniai viskas aišku, kas sveika ir kas ne. Ir tik kažkokie piktybiniai užsispyrėliai daro viską priešingai. Matyt, tik tam, kad pasinaudotų nemokama medicina ir vaistais… Žinoma, kad taip nėra. Tačiau kodėl tada taip lėtai keičiasi mūsų lėkštės turinys?

8 sveiko maisto tendencijos 2017-iems

Internete sveiko maisto tendencijų galima rasti daug ir pačių įvairiausių, čia mano apibendrinimas ir komentarai. Tiesa, populiarumo pakilimai ir jų atoslūgiai Lietuvoje ne visais atvejais sutampa su JAV, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos, tačiau banguoja netoliese – paprastai pusę ar metus atsilikdami. Sakyčiau, kad atotrūkis daugeliu atvejų mažėja, nes 2017 pranašaujamos tendencijos ir Lietuvoje nebėra naujiena, greičiau jau esamų tendencijų tąsa.

1. Patiekalai iš ankštinių, ypač jų makaronai. Kodėl? Nes, viena vertus, maistinga, mažai cukraus, daug skaidulų ir baltymų, kita vertus – įpratus ankštinių patiekalus nesunku pagaminti, skanu, spalvinga, palanku fantazijai ir patiems įvairiausiems deriniams. Tinka vaikams. Savo knygoje esu detaliai aprašius apie įvairius lęšius, pupuoles, pupeles, avinžirnius – kaip juos ruošti. Svarbu turėti omenyje, kad skirtingose ankštinių rūšyse yra skirtingų vitaminų, mineralų ir kito gėrio.

2. Fermentuotas maistas. Kodėl? Nes ypač sveika žarnynui, o nesveikas žarnynas yra visų negalavimų šaltinis. Ypač kai valgome mažai žalio maisto, mažai natūralaus maisto, o daug perdirbto.

Apie sausainius nekalėdinius

Su kalėdiniais sausainiais viskas gerai – į juos tiek sudedama šventės laukimo, kad tampa nelabai svarbu, iš ko jie pagaminti, kiek ir ko vengtino jie savyje turi. Juolab, kad ir skirti jie šventėms, o ne kasdienai.

Noriu pakalbėti apie kasdienius sausainius, kuriuos valgo vaikai. Dalis vaikų valgo, nes patys jau prašo, kiti – nes jiems jų duoda. Jei ilgai duoda ir tau skanu, po to ir pats prašysi. Kaip bebūtų keista, bet dar nemažai mamų mano, kad sausainis, tai visai neutralus maistas, kurio galima duoti vaikui (pvz., vežimėlyje) kramtyti bet kokia proga ar visai be jos – tiesiog kad būtų užsiėmęs. Nors sausainiai yra tikrai labai patogus maistas pasiimti su savimi ir daugelio vaikų mėgstamas, dažniausiai jis nėra nei natūralus, nei sveikas.

Sveikus sausainius pagaminti sunku. Visų pirma dėl to, kad tai keptas produktas. Antra, iš miltų. Trečia, su nemažai cukraus. Ketvirta, pramoniniai sausainiai kepami su hidrintais riebalais, be to, į juos dedama kvapiklių, dažiklių ir masė visokių kitokių konservantų – pažiūrėkite ant pakelio.

Ekologiškumo tyrimai

Nemažai žmonių sunerimo išgirdę, kad „Galintos“ ekologiškuose grikiuose rasta pesticidų (konkrečiai glifosato), kuris 20 kartų viršija leidžiamą normą. Gamintojas aiškina ir tai atrodo visai logiška, kad grikiai superkami iš įvairių ekologinių ūkių, tai sunku dabar pasakyti, kuris ar kurie jų nesilaikė ne tik ekologinio, bet ir įprastinio ūkininkavimo taisyklių. Mat ekologiškuose produktuose pesticidų turi nebūti visai, o neekologiškiems nepakanka neviršyti leistinos normos.

Kas šiuo konkrečiu atveju kaltas, aiškinsis gamintojai, augintojai ir kontrolės institucijos. Aš noriu plačiau pakalbėti, kaip ekologiškumas kontroliuojamas.

grikiu_kruopos_straipsnis

Reikia turėti omenyje, kad praktiškai kiekvienam produktui pagaminti yra ne vieno, o kelių veikėjų grandinė. Yra ūkininkai, kurie augina, didmenininkai, kurie superka produkciją iš įvairių ūkininkų, perdirbėjai, kurie gamina gaminį, ir pardavėjai, kurie parduoda. Ekologiško maisto atveju, jie visi turi laikytis ekologiškumo standarto: ūkininkai ekologinio ūkininkavimo, gamintojai – ekologiškos gamybos. Netgi pardavėjai turi sertifikuotis kaip ekologiški pardavėjai, nors jie niekaip nebeprieina prie pačio produkto, jei produktas sufasuotas. Pardavėjas turi užtikrinti produkto atsekamumą – tai yra, kad būtų galima pagal dokumentus matyti, kokia partija iš kokio gamintojo atvažiavo.

Ar galima pilnavertė mityba be maisto papildų?

Šis klausimas tikrai daug kam kyla. Ypač tiems, kurie skaito literatūrą apie sveikatą ir mitybą. Mat papildai yra vieni labiausiai populiarinamų produktų.

Manęs to irgi dažnai klausia. Ir klausimas nėra paprastas (koks klausimas apie žmogaus sveikatą apskritai yra paprastas?). Bet pradėkime paprastai. Lietuvoje gyvenant, sakyčiau, maisto papildai nėra būtina sąlyga sveikai mitybai. Bet greičiausiai laikas nuo laiko jų gali prireikti. Ypač ne vasaros sezono metu, kuris pas mus, sutikime, ilgas.

Food Supplements vs Healthy Diet

Kodėl manau, kad kasdienėje mityboje galime apsieiti be pastovios maisto papildų dozės? Pažiūrėkime, kuo grindžiama priešinga nuomonė. Ji grindžiama faktu, kad intensyviame žemės ūkyje užauginti ir masinėje maisto pramonėje perdirbti maisto produktai nebeturi tiek maistingųjų medžiagų, kiek anksčiau turėdavo, ir nepatenkina žmogaus vitaminų bei mineralų poreikio. Jau nekalbant apie rafinuotų produktų nemenką porciją mūsų mityboje, kurie jokių naudingų medžiagų neduoda, o tik atima.

Page 8 of 26

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén