Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Maistas Page 9 of 26

Daržovių troškiniai – sveikatai, skoniui, fantazijai

Daržovių troškinys yra pats universaliausias ir prieinamiausias patiekalas. Jis lengvai pritaikomas prie sezoninių daržovių, nereikalauja ypatingų gaminimo sąlygų, daug laiko ir pinigų. Tačiau retas žiūri į troškinius rimtai. Sakyčiau, dėl trijų priežasčių:
– mano, kad neskanu
– mano, kad nesotu
– mano, kad tai nekieta (nekrūta, ne smart)

Kad skanu, neįtikinsiu žodžiais. Galiu tik pasakyti, kad per 20 metų vegetariškų troškinių gaminimo praktiką nei vienas vaišintas nepasakė, kad neskanu. Priešingai, sakė „O!“ (su kylančia emocija). Nors neskanių troškinų matyti ir ragauti tenka, sutinku.

Troškinį tikrai galima padaryti sotų – tai tik trupučio dėmesio ingredientams klausimas. Čia labiausiai pagelbės sėklos ir geras aliejus. Stambios moliūgų sėklos troškiniuose skamba netikėtai gerai. Paprastai skanu netgi tiems, kurie nėra moliūgų sėklų mėgėjai. Sezamų sėklos labiausiai tinka dėti į lapų troškinius. Pavyzdžiui, burokėlių lapai, troškinti ant sviesto su daug sezamų sėklų.

O kad nekieta, tai gaminantiems namie nelabai turėtų rūpėti. Jei tik pagaminame skaniai ir sočiai. Juolab, kad gerai pagaminti troškiniai ir atrodo gerai.

guodos_pastebejimai_darzoviu_troskinys_sveika_ir_skanu_2

Dažniausia klaida yra daržoves pertroškinti. Apie virtų daržovių troškinį aš net nekalbu – tada jau tegul būna sriuba. Troškinys troškinamas. Mažiausiame kiekyje skysčio, kiek reikia neprisvilti ir tik tiek laiko, kiek minimaliai reikia daržovėms suminkštėti.

Dailus namelis, prigrūstas technologijų

Neseniai aplankiau du mūsų kosmetikos tiekėjus iš Vokietijos: „Martina Gebhardt“ ir „Töpfer“. Abi kompanijos viena nuo kitos įsikūrusios netoliese, pačiuose Vokietijos Pietuose. Įmonės turi susikūrusios labai skirtingą įvaizdį, kuris, be abejo, formavo ir mano lūkesčius. Žinojau, kad Martina Gebhardt nusipirko seną vienuolyną ir kad ten viskas subtilu ir paslaptinga.

Tuo tarpu „Töpfer“ mums buvo žinoma, kaip labai tvarkinga, draugiška, kukli savo įvaizdžiu kūdikių maistą ir kosmetiką gaminanti kompanija. Nors pagalvojus, nėra ko čia kuklintis – kompanija gyvuoja ilgiau nei 100 metų! Tas jų įvaizdžio paprastumas apgaulingas – nelabai ko įdomaus tikėjausi, o apsilankymas buvo tikrai įspūdingas.

„Töpfer“ įsikūrę kaime netoli Memingeno. Ten gamykla yra nuo 1926 metų. Anksčiau buvo prie Leipcigo. Persikėlė, nes čia mažiau pramonės ir daugiau geros žaliavos – pieno iš ekologinių ūkių, kurie nėra dideli ir kur karvės ėda gerą žolę bei būna daug lauke.

img_1507v

Aukštosios technologijos ir tiek. O iš išorės atrodo tiesiog dailus namelis.

„Töpfer“ maisto pagrindiniai pranašumai, lyginant su kitais ekologiškais gamintojais, yra du. Pirmas – kad jiems užtenka pieno iš tokių – pačių tinkamiausių – ūkių. Nes jų mastai nėra dideli. „Töpfer“ pieną ir grūdus perka iš aplink, turi nusistovėjusius patikimus tiekėjus. Kitas jų privalumas – jie viską gamina patys.

Kaip nepasiklysti daugybėje mitybos rekomendacijų. II dalis

Kaip vadovautis bendromis mitybos rekomendacijomis? Ar tikrai tiek daug reikia atsisakyti? Atsakymas nėra juoda ir balta. Pataria sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir knygos „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė.

Kaip nepasiklysti daugybėje mitybos rekomendacijų. I dalis

Kokių mitybos rekomendacijų klausyti? Kaip jas teisingai prisitaikyti konkrečiai sau? Pataria sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir knygos „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė.

Cukinijos karaliauja!

Dabar pats gerasis cukinijų metas! Kol jos dar jaunos ir šviežios, traškios ir nenusibodę. Prieš kelias dienas darėme improvizuotą cukinijų pikniką, kuris buvo visai paprastas paruošti ir, oi, skanus suvalgyti. Tiesa, cukinijos augo visai šalia, darže.

Cukinijas naudoju mažas ir vidutines. (Tas, kurių beaugant nespėjam suvalgyti, dedu į rūsį atsargoms). Pjaustau griežinėliais apie 1 cm storio. Kepu keptuvėje ant didokos (bet ne didžiausios) ugnies, apkepdama abi puses po porą minučių. Aliejų naudoju saulėgrąžų, kuris tinka kepimui. Jo pilu nedaug, tik kad neliptų prie keptuvės*. Barstau druska (žinoma, nerafinuota) ir prieskoniais. Arba prieskonių nebarstau – kaip nuotaika. Šį kartą naudojau Provanso žolelių mišinį. O pikniko „razina“ – pabarstyti keptas cukinijas sausų mielių dribsniais. Pikantiška!

Cukinijų piknikas

Cukinijų piknikas. Tie geltoni – patisonai.

Page 9 of 26

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén