Posts made in liepos, 2015


Žalias akių dūmimas tikrai paplitęs


Autorius on liepos 22, 2015

Ekologiškų produktų verslą jau aštuntus metus sėkmingai plėtojanti įmonės „Livinn – sveiki produktai“ bendrasavininkė Guoda Azguridienė (45 m.) dalijasi savo žiniomis apie sveiką gyvenseną – rašo straipsnius, veda seminarus, o neseniai išleido ir knygą. Ją tikrai vertėtų nusipirkti tiems, kurie nori sveikiau gyventi, bet negali atsispirti nuolatiniams gąsdinimams.

Nuotrauka iš http://goo.gl/3hklNp

Žurnalas „Moteris“ (R. Mickevičiūtės nuotrauka http://goo.gl/3hklNp )

Guoda, pradėkime nuo naujausio Jūsų kūdikio – knygos „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ (išleido UAB „Sveiki produktai“). Pripažinkime, leidinių apie sveiką gyvenseną ir mitybą dabar labai daug. Kuo Jūsiškis kitoks?

Skaityti toliau

Apie paprastąją tvarką


Autorius on liepos 21, 2015

Net ir tie, kurie specialiai nesidomi politika, rinkimų rezultatus, politikų reitingus ar partijų likimus kartkartėmis aptaria. Jei rinkimų kampanija su intriga, aptaria ir dažniau. Tačiau sutikime, įvairių balsavimų rezultatai yra iškalbinga medžiaga, bandant suprasti, kas žmonėms patinka ir rūpi. Esama paprastos versijos: manyti, jog žmonės balsuoja už partiją X, nes pritaria jos vertybėms, arba už politiką Y, nes juo pasitiki kaip asmeniu. Tačiau esti ir kitų versijų, kurios nebūtinai išryškėja iš karto.

Čia noriu aptarti du rinkiminius fenomenus. Vieną jau seną: Rolando Pakso ir jo lozungo apie tvarką bei teisingumą sėkmę prieš daugiau nei dešimtmetį. Ir vieną visai šviežią – pademonstruotą pasitikėjimą verslininkais šių metų merų rinkimuose. Senesnioji istorija buvo, ir drįsčiau teigti, tebėra mįslė daugeliui. Yra pateiktas pluoštas labai racionalių ir logiškų paaiškinimų, kodėl Paksas ir jo sekėjai buvo įgiję tokį populiarumą. Galima sakyti, kad buvo tuščia vieta politinio spektro nacionalistinėje ilgumoje ir kietos rankos platumoje, kurioje, pasirodo, sėdėjo nemažai rinkėjų. Galima sakyti, kad dėl savo garsaus rėmėjo jis turėjo neproporcingai didelius resursus ir jais vykusiai pasinaudojo. Taip pat galima sakyti, kad tai buvo tiesiog naujas veidas politikos arenoje, labai aiškiai apsibrėžęs savo tapatybę, todėl žemaičiai, rokeriai ir skraidymo mėgėjai balsavo už jį. Arba kad tai buvo personažas, labiausiai atitinkantis lietuviškąjį liūdnojo riterio idealą, todėl patraukė rinkėjų širdis, ne protus. Veikiausiai visos tos priežastys turėjo įtakos, tačiau žmonės vis vien gūžčiodami pečiais klausinėjo „Kas balsavo už Paksą?“ Aš nebalsavau, mano aplinkoje nebalsavo, tai kas? Tiesa, maždaug tada atsirado kalbos apie kitą Lietuvą, runkelius ir panašūs sociologiniai konstruktai, kurie paskutinio taško ant „i“ taip pat nesudėjo. Klausimas apie tvarkos ir teisingumo troškimą liko.

Skaityti toliau

III. Alternatyvos. O jei alergija?


Autorius on liepos 14, 2015

Žmones kamuojančių alergijų mastas yra didžiulis, ir jis tik auga. Gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio keista alergijų epochoje siekti natūralumo, kai visi puikiai žino, kad natūralūs produktai (pavyzdžiui, medus, riešutai, žuvis ir kt.) gali būti stiprūs alergenai. Tačiau tai yra tik pusė tiesos.

Žmonės tampa alergiški tuomet, kai organizmas užsiteršia (ir dėl to sutrinka jo normali veikla), o nuolat vartodami sintetinę kosmetiką, naudodami chemines valymo priemones, sintetinius rūbus ir daiktus bei perdirbtą maistą su sintetiniais priedais, jie būtent tai ir daro. Tarša šiuo atveju reiškia, kad dėl organizmui nebūdingų ir dažnai nepažįstamų medžiagų sutrinka jo pusiausvyra. Atskiros organų sistemos ar visas organizmas yra klaidinami tų svetimų medžiagų – jos iškreipia natūralią mūsų organizmo vidų medžiagų nuo kenksmingų ir ima kuo normaliausią maistą traktuoti kaip svetimkūnį – toks yra alergijos atsiradimo mechanizmas.

Nuotrauka iš http://goo.gl/VLCPD3

Nuotrauka iš http://goo.gl/VLCPD3

Be to, šiandien jau visiškai aišku, kad nemaža dalis sintetinių medžiagų pačios yra stiprūs alergenai bei kitų nepageidaujamų organizmo reakcijų sukėlėjai. Juos galime suvalgyti ne tiesiogiai mes, bet būti suvartojęs mūsų maistas: pavyzdžiui, augalai – purkšti pesticidais, o žuvys – gyvenę gyvsidabriu užterštame vandenyje. Dėl to iš įprastinėje maisto gamyboje leidžiamų naudoti šimtų maisto priedų (kvapų, dažiklių, tirštiklių, emulsiklių, konservantų), į ekologiškus produktus galima dėti tik kelias dešimtis pačių natūraliausių. Sąrašas medžiagų, kurias galima naudoti gaminant natūralią ir ekologišką kosmetiką, higienos ir švaros priemones, taip pat smarkiai ribotas.

Skaityti toliau