Posts made in liepos, 2015


Atostogos fantazijai


Autorius on liepos 30, 2015

Vasaros laikas – tai ne tik ilgai laukta šiluma (nebūčiau tikra, kad jos šiemet sulaukėm), bet ir daugiau progų paskaityti lengvesnės literatūros ir pamąstyti apie įvairius dalykus plačiau. Kad ir apie tuos pačius, kur darbe susiduri, bet iš platesnės perspektyvos. Arba patyrinėti atidžiau naujas sritis.

Man pastarieji mėnesiai susisiejo su kulinarija. Ne kulinarija, kaip kasdiene veikla, kuria užsiimu virtuvėje, bet pačiu reiškiniu. Visų pirma buvau kulinarinėje kelionėje Neapolo apylinkėse (apie kurią rašiau savo tinklaraštyje. Gurmanai ir ekologistai. Italija). Po to netikėtai sudalyvavau Virtuvės mitų griovėjų metų kulinarinių apdovanojimų šou ir buvau nustebinta renginio masto. Įdomi tema pasvarstymui – kokios yra jungiamosios grandys aukštosios kulinarijos ir mados? Juslės? Didelis atstumas, matuojant nuo kasdienybės?

Skaityti toliau

Iš maisto priedų, kurių ekologiškuose produktuose nebūna, atskiro dėmesio nusipelno sintetinis skonio stipriklis – mononatrio glutamatas (E621). Yra atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad jis provokuoja alergijas ir kitus sutrikimus. Jis veikia smegenis, tad nenuostabu, kad keičia ne tik mūsų pojūčius – skonio ir alkio jausmą, bet ir gali sukelti galvos skausmą, širdies ritmo ir regos sutrikimus. Kaip ir dirbtiniai dažikliai bei kvapikliai, jis iškreipia mūsų jusles, šiuo atveju – skonį. Vaizdas ir kvapas yra esminiai žmogui nusprendžiant, ką pirkti: tikėtiniau, kad bus nupirktas ryškus ir kvepiantis nei kad natūralios spalvos ir kvapo gaminys. Nesvarbu, ar tai bus saldainis, ledai, bandelė ar gėrimas. Taigi šie priedai daugiausia tarnauja rinkodarai. Tuo tarpu skonio stipriklis veikia patį valgymą. Jis suteikia pasitenkinimo skonį ir jį uzurpuoja – maistas be jo mums nebeskanus, o šio norime ir norime vis daugiau.Akivaizdu, kad toks maistas ypač pavojingas žmonėms, linkusiems tukti.Bet jei ir tokie nesame, pasidavę dirbtinio skonio pagundai lengvai galimetokiais tapti, kaip kad nutiko dokumentinio filmo Superdidelis aš (Supersizeme) herojui. Valgydami maistą su dirbtiniais skonio stiprikliais atbukiname savo skonio receptorius ir tampame priklausomi nuo E621.

Įdomu, kad šiuo atveju žaliava gali būti pati nekalčiausia – mat glutamo rūgšties natūraliai yra daugelyje maisto produktų. Ji yra viena amino rūgščių, sudarančių baltymus. Glutamo rūgšties turintys maisto produktai paprastai pasižymi stipriu skoniu – tai pienas, sūris, pomidorai, sardinės. Japonai šį skonį vadina umami. Viskas gerai su tuo skoniu ir jo turinčiais produktais – mūsų organizmas juos pažįsta ir normaliai reaguoja. Viskas gerai netgi su tais produktais, iš kurių natrio glutamatas gaminamas – soja, melasa. Negerai yra valgyti, kas lieka išskyrus gryną skonį iš jo natūralios aplinkos. Analogiškai baltajam cukrui – kol cukrus „sėdi“ saldžiame vaisiuje, nendrėje ar runkelyje, jis mūsų organizmui yra normalus maisto produktas. Ekstrahuotas vienas – be skaidulų, mikroelementų, vandens ir kitų medžiagų – jis tampa mums svetima koncentruota medžiaga, išbalansuojančia mūsų organizmo veiklą.

Natrio glutamato ypač dažnai dedama į prieskonių mišinius, padažus, pusfabrikačius, supakuotus užkandžius; taip pat į mėsos gaminius, užpilamas sriubas, paštetus, sūrelius, alyvuoges…

Skaityti toliau