Guodos pastebėjimai

Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Mokslas – žmogiškieji ieškojimai ir mokslininkų būdas

Dabar daug kalbama apie aukštąjį mokslą – permainų poreikį, būdus ir kaip kas į juos reaguoja. Tema neišsemta, bet šiek tiek panaši į prisemtus batus – bala pasirodė giloka.

Ta proga noriu pakalbėti apie mokslą tiesiog: be universitetų administracijų, pastatų, finansavimo, prestižo ir socialinių garantijų. Sakysit, o kas lieka? Lieka esmė – žmogaus mokslininko pašaukimas, siekiai ir principai, motyvacija ir vidiniai konfliktai.

Kokį žmogų vadiname mokslininku, jei kalbame atsietai nuo profesinio konteksto? Juk net vaikai naudoja šį žodį pravardei. Truputį kitoks, smalsus ir mąslus, gal kiek atsiskyręs vaikas su akinukais tokią pravardę užsitarnauti netrunka. Kuo jis kitoks? Proto kibumu visų pirma, ir ant­ra – to proto pajėgumu išgvildenti tai, į ką įkibo, bei padaryti išvadas.

Moksliškumo reikalai iš esmės nepasikeičia ir suaugusiųjų pasaulyje. Bent jau neturėtų pasikeisti. Mokslininkas, kaip visuomenei reikalingas ir kultūriškai įprastas veikėjas, išsiskiria entuziazmu aiškintis pasaulio tiesas ir atkaklumu jas ginant. Sokratas ir Galilėjus yra garsūs ne tik savo pasiekimais, bet ir tuo, kad ypač gerai atspindi mokslininko proto susitelkimą į tiesą, nepaisant visko (beje, ir jų tiesos gynimo būdai labai skiriasi). Tokių mokslininkų norime ir šiandien, nes jie suranda, ko kiti nemato, ir apgina tiesą, kai kiti tik sklendžia ant viešųjų nuomonių bangų.

„Jau saulelė“ ir kremai

„Saulelė“ ji poezijai ir poetams, o kai kalbam apie kosmetiką, iš karto pakeičiame plokštelę ir saulė tampa nebe geroji fėja, globėja ir augintoja, o piktoji ragana, gadinanti mūsų odą laisvaisiais radikalais. Techniškai tai vadinama oksidaciniu stresu ir rekomenduojama nuo jo gintis apsauginiais saulės kremais.

Tačiau gal nereikėtų taip pulti ir plokštelę keisti. Saulės poveikis mūsų odai gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Pasiaiškinkime apsaugos nuo saulės variantus, atvejus ir motyvus.

Kodėl nuo saulės odą saugoti? Iš esmės yra 4 priežastys, dvi medicininės ir dvi kosmetinės:

Apie kūną ir sviestą

Išgirdę žodį „kosmetika“ dažniausiai pagalvojame apie dekoratyvinę kosmetiką. Nors, žinia, ji yra tik dėl išorinio efekto – jokie dažai, lakai ir ružai nereikalingi mūsų odos ar plaukų sveikatai. Asociacijos tokios ir kažin ar jos pasikeis.

Išgirdę žodį „kremas“ dažniausiai pagalvojame apie veido kremą. Ne tik pagalvojame, bet ir naudojame veido kremą nuolatos, daugelis turi ir ne po vieną: dieninį, naktinį, vasarinį, žieminį, paakių, serumą ir pan. O apie kūno odą prisimename tik tada, kai kas nors jai atsitinka. Ar kūno oda nusipelno mažiau dėmesio jau vien dėl to, kad yra didesnė plotu? Net jei tai įsišaknijęs įprotis, kūno odos teisę į priežiūrą norėčiau ginti argumentais.

Visų pirma atkreipčiau dėmesį į faktą, kad kūno odai ne lengviau nei veido pačiai susibalansuoti drėgmę ir maistingąsias medžiagas, ypač šaltuoju metų laiku. O mes priešingai – vasarą kūną dar palepiname kremais, mat saugomės nuo saulės arba raminame jos suaktyvintą odą. Tačiau būtent šaltuoju metų laiku mūsų kūno oda turi daugiausia problemų dėl aplinkos sąlygų ir mūsų elgesio su ja. Pirma – visada su rūbais ir tik pas retą jie iš natūralaus pluošto. Sintetinės pėdkelnės vienos ir po džinsais. Sintetiniai apatiniai, kojinės, golfai, patalynė ir kt. Antra, kietas vanduo duše, vonioje ir baseine, stipriai plaunantys kūno prausikliai (su SLS, SLeS ir pan.). Trečia, sausos patalpos – praktiškai nuolatos.

Todėl nenuostabu, kad kūno oda žiemai besibaigiant atrodo išblyškusi ir pavargusi ne tik dėl seniai matytos saulės, bet ir dėl drėgmės bei oro trūkumo, ypač jei nesportuojame ir nevaikštome į pirtį ar masažą. Odai galime padėti naudodami kūno kremą, losjoną, pienelį arba aliejų. Žinoma, natūralų arba ekologišką – priešingu atveju bus tik dar vienas plastmasės luobas gražiai išorei.

Kosmetika irgi turi madas

Kaip žadėjau, rašau apie natūralios kosmetikos kryptis, madas ir tendencijas 2018 m. Remsiuosi kosmetikos rinkos ekspertės ir leidinių apie kosmetiką redaktorės Beate Vogel įžvalgomis, kuriomis ji pasidalino Vivaness natūralios kosmetikos parodoje Niurnberge turo po parodą metu.

Kas iš šių krypčių yra mados ir vartotojų norus išreiškiančios tendencijos, o kas labiau atspindi pačių gamintojų ieškojimus, visada sunku pasakyti. Tačiau viena aišku – šioms temoms šiemet bus daugiau dėmesio nei paprastai.

Ekologiško maisto pasaulinė paroda – eilinė, bet visada nauja (2018)

Sakoma, kad tradicijos daro mūsų gyvenimą saugų. Sutinku ir sakyčiau, kad ne tik tai. Jos daro gyvenimą ir įdomų.

Šiemet jau dešimtą kartą aplankėme pasaulyje didžiausią ekologiško maisto parodą Biofach ir natūralios kosmetikos parodą Vivaness, kurios vyksta kasmet Vokietijoje Niurnberge vasario pradžioje. Važiuojame susitikti su esamais tiekėjais, nes jau seniai nieko asortimentui nebereikia (ir senieji tiekėjai prigamina naujo). Tačiau visada ir naujų dalykų atsivežame – patraukia technologijos, skoniai arba produktai, itin populiarūs tarp pirkėjų.

„Aiello“ itališkų ekologiškų riešutų sviestų, džemų ir kitų skanėstų stendas „Biofach“ parodoje

Tačiau ne mažesnę šių parodų įspūdžių dalį sudaro tendencijų stebėjimas. Juolab, kad paroda didžiulė, ir vietinė, ir egzotiška, su stendais, degustacijomis bei seminarais. Ir nors rinkos skiriasi, o Niurnberge nepaisant parodos dalyvių margumo, vokiškos tendencijos aiškiausiai matyti, geresnės vietos rinkai apžvelgti vargu ar surasi.

Šiemet dalyvavau organizuotame ture po Vivaness, tad daugiau dėmesio skyriau kosmetikos tendencijoms ir apie tai bus mano sekančiame įraše. Dabar trumpai apie maistą. Maistas yra tokia plati tema, kad ir nedidelių vingių pakanka, kad būtų ką pastebėti.

Page 9 of 44

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén