Guodos pastebėjimai – Page 11 – Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

AUBREY – senas ir naujas

On 2017-11-27

Kiekvienais metais susikuria daugybė naujų kosmetikos gamintojų, bet didžioji dalis po kurio laiko nueina užmarštin. Gali sakyti, kad seniesiems lengviau, nes jie jau įsitvirtinę. Tačiau nėra visai taip – senieji turi savo įpročius, kurie ne tik garantuoja tam tikrą klientų ratą, bet ir neleidžia prisitraukti naujų. Viskas laikui bėgant kinta – ne tik žmonės, bet ir pakuotės, įvaizdžiai, netgi veikliųjų medžiagų mados.

Natūralios kosmetikos rinka neturi tokio masto lyderių, kaip įprastinė cheminė, kurių vardas būtų žinomas viso pasaulio vartotojams. Tačiau natūralios kosmetikos atgimimo (atgimimo, nes gimė natūrali kosmetika tūkstančius metų anksčiau nei įprastinė cheminė ir net sunku pasakyti, kurioje civilizacijoje tai tiksliai atsitiko) turi savus pradininkus ir guru.

„Aubrey“ kosmetikos kompanijos įkūrėjas Aubrey Hamptonas

Vienas iš tokių gamintojų su istorija yra „Aubrey Organics“ iš JAV, Floridos. Visų pirma dėl to, kad įmonė įkurta dar 1967 m., kuomet cheminė kosmetika klestėjo, o kalbos apie natūralumą buvo blogo tono požymis. Antra, kad įkurta įpač stiprios asmenybės – Aubrey Hamptono, kuris ir kūrė kosmetikos formules, ir darė pristatymus, ir švietė visuomenę, ir dirbo begalę kitų darbų (leido laikraštį, buvo įsteigęs teatrą, rašė pjeses). Hamptonas įdomus ne tik kaip kosmetikos kūrėjas, verslininkas, mecenatas, bet ir kaip mąstytojas. Jo pasirinkimai remiasi ne tik jo profesinėmis (biochemiko) žiniomis, bet visaapimančiu supratimu apie gyvybę, gamtą ir jos ryšį su žmogum.

Dangiški ir žemiški migdolai

By Guoda

On 2017-11-09

In Maistas

Žydintys migdolai „Ecomil“ soduose Ispanijoje

Migdolai – vienas iš labiausiai apdainuotų ir romantizuotų dalykų, iš tų, kuriuos mes valgome. Sakome „dangiški migdolai“, „kvepia migdolais“ ir pan. Kodėl jie dangiški?

Skonis? Šiandien jau sunku pasakyti, kad taip, nes taip esame pripratę prie migdolų skonio, kad retas tebeprisimename juo mėgautis. Migdolai labiau užima sveiko nei reto ar ypatingai skanaus maisto vietą. Skoniui juos skrudinam, saldinam, maišom į šokoladą, kepam pyragus, gaminam marcipanus ir kitaip papildomai gardinam. O maistinei migdolų vertei sunku atsispirti.

Bet grįžkim prie dangiškumo. Šiandien mums įprasta migdolų rūšis yra vadinamieji saldieji migdolai. Kartieji turi amigdalino, kuris organizme virsta cianidu, todėl nėra skirti valgymui (mažais kiekiais vartojami liaudies medicinoje). Kažkada migdolai buvo tik kartūs. Saldžiųjų migdolų rūšis, manoma, atsirado atsitiktinės mutacijos būdu kažkur dabartinės Armėnijos ir Azerbaidžiano teritorijoje. Tad jau senuose raštuose minimi ir senose kultūrose garbinami buvo ir saldieji, ir kartieji migdolai. Apie juos minima Biblijoje, graikų mitologijoje, migdolų rasta netgi Egipto faraono kape. Matyt migdolų „dangiškumas“ kyla iš senos jų auginimo ir naudojimo tradicijos. Tai nereiklus augalas, vedantis ypač maistingus, skanius, daug kur pritaikomus ir nesudėtingai laikomus (negliaudyti migdolai ilgai išlieka švieži) vaisius. Pražįsta jis vasario mėnesį – gausiai ir įspūdingai, kaip pavasario pranašas. Saldieji žydi baltai, kartieji – rožiniai.

Kodėl tiek daug triukšmo dėl to novello?

By Guoda

On 2017-10-23

In Maistas

Kas nežino, novello – tai naujo derliaus extra virgin alyvuogių aliejus. Žinoma, jį gamina ne bet kokio, o tik aukščiausios kokybės rūšinio extra virgin alyvuogių aliejaus gamintojai.

Triukšmo pelnytai, nes tai išskirtinai geras produktas. Kodėl? Nes:
– vertingas sveikatai
– malonus, nes skanus
– šviežias, naujas, pasiilgtas

Kodėl jis toks aromatingas ir aktyvus?

Visų pirma dėl polifenolių. Pirmosios nuskintos alyvuogės yra žaliausios ir jose polifenolių daugiausia. Gali kilti klausimas, kodėl nenuskynus rugpjūtį? Nes skonis būtų prastas. Pirmosios alyvuogės skinamos, kai jau skonis yra geras. Ir jos nueina į novello. Vėliau skinamos alyvuogės nebėra tokios žalios ir kietos, taigi polifenolių turi mažiau. Priminsiu – polifenoliai yra antioksidantai, kurie mažina uždegimus. Alyvuogių aliejaus polifenoliai visų pirma siejami su kraujagyslių sveikata. Bet vizualiai galime matyti ant odos – pavartojus daugiau geros kokybės extra virgin alyvuogių aliejaus, oda ir net akys įgauna daugiau gyvo spindėjimo.

Rudens gėrybės

By Guoda

On 2017-09-28

In Gyvenimo žaidimai, Maistas

Nors šiaip labiausiai mėgstu ryžius su alyvuogių aliejumi, sezoninis maistas yra labiausiai teikiantis man džiaugsmą. Gal ir dėl to, kad prie sezoninio maisto alyvuogių aliejaus vis viena reikia, o ryžių smagu pasiilgti? Bet net savo mėgstamo kičrio ir juodo šokolado rudenį valgau mažiau, nes pilna visokių spalvingų ir šviežutėlių gėrybių iš daržo.

Kad ir kokius kaupimo žiemai įgūdžius turėtumėm, toli gražu ne viską galime atsidėti žiemai. Ir ne viską, manau, verta. Bulvės, morkos ir burokėliai visai gali pabūti, nors morkos savo sultingumą gana greitai praranda. Moliūgai tinka laikymui ir geba savo syvus oranžinius ilgai išlaikyti. Ko nepasakysi apie cukinijas. Taip, jos išlieka ir gali jas vartoti, bet skonis, sutikite, nebe tas, kaip tų mažų ir šviežių. Švieži ir džiovinti žalieji žirneliai – tai visai kita daržovė netgi pagal maistines medžiagas. Kaip ir pupelės. Šviežiai nuskintas išsiverdi nemirkytas greitai ir be jokių gudrybių. O džiovintas jau reikės mirkyti, prieskonius dėti, putas graibyti ir tai ne kiekvieno skrandis įveiks. Ankštiniai – puikus maisto produktas kiaurus metus, bet rudenį ypač. Ką tik nuskintos ir išlukštentos pupelės pas mus ilgam neišsilaiko – suvalgom šviežias. Kaip ir didžiąsias pupas su ankštimis virtas – privalomas rugsėjo skanėstas.

Vakarų ir Rytų Europos maisto sudėtys – vartotojams proga pasidomėti abiejomis

By Guoda

On 2017-09-22

In Maistas, Politika ir ekonomika

Maisto produktų sudėtys pagaliau tapo bendra aktualija – visi žiniasklaidos kanalai šneka apie dviejų standartų maistą – vienos sudėtys senosioms ES šalims, kitos sudėtys Rytų Europai. Ir skirtumas tas mus žeidžia labiau, nei toli gražu ne puikios apkalbamo maisto sudėtys – nei Rytuose, nei Vakaruose.

Tyrimo išvados pateikiamos tokios:
1. Sudėtys skiriasi.
2. Rytų Europai skiriami prastesni produktai.

Žvelgiant formaliai, produktų, skirtų skirtingoms rinkoms, sudėtyse galėtų ir turėtų būti skirtumų. Viena vertus, dėl atskirų skirtingų reguliavimų nacionalinėse rinkose, kitą vertus, dėl skirtingų vartojimo preferencijų. Pardavėjai žino, kad nebūtinai Vokietijoje labiausiai mėgstami sausi pusryčiai ar košė tokiais bus Lietuvoje. Dažniausiai ir nėra. Gamintojai tai ir sako, ir čia juos derėtų suprasti. Tačiau ne dėl to juk ažiotažas.

Kad ir kaip norėtumėme maistą vertinti objektyviai, nešališkai ir protingai, vartotojai to nedaro. Ir gamintojai bei pardavėjai tai puikiai žino. Žmonės dažniausia perka iš emocijos – nes patinka pakuotė, pataikytas pavadinimas ar produkto pristatymas. Nes patogu, po ranka, ilgas galiojimas ir pigiau. Sudėtis skaito labai nedaug pirkėjų. Todėl pasakymas, kad sudėtyje viskas parašyta, yra teisingas tik formaliai. Realiai, jei perki nežinomą brandą, normalu, kad žiūri į sudėtį ir kitus aprašus atidžiau. Bet jei perki tarptautinį, seniausiai žinomą, visomis kalbomis reklamuojamą? Greičiausiai tikėsiesi to paties. Nes tai brandas.