Kai kalbame apie vengtinus ingredientus kosmetikoje, pirmu numeriu paprastai minime sintetinius kvapus. Žinome, kad tarp jų dažniausiai pasitaiko dirginančių medžiagų visomis prasmėmis – ir nepageidaujamo poveikio įvairove, ir stiprumu, ir pačia tikimybe, kad jų bus. Žmonės stengiasi tos rizikos išvengti įvairiais būdais: rinkdamiesi natūralią bei ekologišką kosmetiką (kur kvapai nebūna sintetiniai), rinkdamiesi kosmetiką be kvapų ar tiesiog bandydami savo kailiu.
JAV laikoma, kad alergiški arba jautrūs kvapams yra net trečdalis vartotojų. Kuo tas jautrumas pasireiškia? Ne tuo gi, kad kvapas nepatinka ar atrodo per stiprus.
Jautrumo kvapams simptomai: skauda galvą, trinka arba sunkėja kvėpavimas, atsiranda sloga, ašarojimas, kosulys, sunkumas krūtinėje, bėrimas, odos išsausėjimas. Ypač šie simptomai nemalonūs žmonėms, kurie jau yra alergiški, serga šienlige ar astma. Būtent jie ir būna jautriausi.
Jei tiek bėdos gali sukelti kvapiosios medžiagos, tai kaip yra su kvapo grynąja forma – kvepalais? Kvepalai įvardijami viena toksiškiausių, o dažnai ir pačia toksiškiausia grožio priemone. Ir ne tik dėl juose esančių sintetinių kvapiklių, tarp kurių daug itin aršių medžiagų, bet ir dėl kitų į formulę įeinančių ingredientų: konservantų, kvapo fiksatorių ir kt.
