Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Maistas

Pristatytas receptas, kaip labai nestresuojant pagerinti mitybą

“Paprastai prastą maistą apkalbame už akių, o čia apkalbėsime viešai. Pagrindinė mano knygos mintis ta, kad labai daug knygų prirašyta apie sveiką ir nesveiką maistą, tačiau kai žiūriu į apžvalgas, statistiką nelabai panašu, kad keistųsi tendencijos – kad pasakius, jog kažkoks maistas nesveikas, žmonės nustotų jį valgyti“, – tokiais žodžiais savo naują knygą „Maistas“ antradienį pristatė ekonomikos daktarė, analitikė, „Sveikų produktų“ (Livinn) valdybos pirmininkė Guoda Azguridienė. Šio pristatymo pasiklausyti susirinko nemažai žmonių.

Nėra tik juoda ir balta

Akropolio knygyne „Pegasas“ pristatytoje knygoje pagrindinis vaidmuo skiriamas maistui, išnagrinėti maisto sveikumo aspektai ir atsakyta į svarbiausius klausimus – tai valgyti ar nevalgyti? O jei valgyti, ką apie savo tokį elgesį galvoti.

„Skirtingos mitybos teorijos skirtingai traktuoja, kas yra nesveikas maistas. Jeigu mes visai nesigiliname į teorijas ir tik paskaitome rekomendacijas – išeina, kad valgyti nėra ko. Pagal vieną mitybos teoriją tas negerai, pagal kitą – kitkas, jeigu negalvoji, kaip į viską pasižiūrėti logiškai, susinervini ir iš viso nebežiūri, ką valgai“, – pristatymo metu kalbėjo G. Azguridienė.

Pagal ką reikėtų rinktis sveiką maistą

„Patarimų, ką valgyti ir ko nevalgyti, yra daug, tačiau dažnam jie visai nepadeda. Žmogus nesupranta, kodėl jis turėtų taip daryti, juk bent jau valgymo srityje jis yra laisvas pasirinkti. Vienas iš svarbiausių dalykų – teisingai mąstyti ir žinoti, kad galėtum savo pasirinkimą suprasti“, – taip šilutiškiams sakė ekologiško maisto ir sveikos gyvensenos puoselėtoja Guoda Azguridienė, neseniai išleidusi knygą „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“.

Į susitikimą su sostinėje gyvenančia sveiko maisto eksperte šilutiškius pakvietė Šilutės diabeto klubo „Margainis“ nariai.

Daugybė teorijų gali suklaidinti

Anot G.Azguridienės, ši knyga yra apie maistą kaip mūsų gyvenimo dalį. Kaip juo džiaugiamės ar nekenčiame, nuo jo sergame ir sveikstame. Kaip mes maistą auginame, gaminame, renkamės, perkame ir valgome. Apie sveiką ir nesveiką, ekologišką ir įprastinį, pačių pagaminamą ir perkamą. Apie mitybos sistemas ir dietas, kurios sujaukia protą, bet išsipainioti turime patys.

Apie gerą kavą

Kaip žadėjau, keičiu temą į praktiškesnius dalykus. Planavau rašyti apie arbatą. Mat eilinį kartą iš naujo nustebau (tarsi nežinočiau…), kad Vilniaus restoranai, net ir japoniški, pliko žalią arbatą verdančiu vandeniu ir kitais būdais padaro ją ne tik neskanią, bet tiesiog negeriamą. Net stilingi arbatiniai nepadeda. Bet apie arbatą parašysiu vėliau.

Šį kartą kava nukonkuravo. Ji dažnai nukonkuruoja. Prisideda ir tai, kad knygoje, kurią dabar skaitinėju savo malonumui, nuolat apie kavą kalbama. Negana to, Italijoje gyvenanti draugė atsiuntė nuorodą į straipsnį apie kavą, kurį iš karto perskaičiau. Ten yra itin taiklių pastebėjimų, kad ir apie geriausiai atskleidžiamą popierinio puodelio skonį, tad pasidalinu nuoroda http://blog.lrytas.lt/rafinerija/2012/04/apie-kava-ir-asmeniskuma/ Draugei atsakiau, kad puikus straipsnis, bet kliūva ilgi ekskursai į susijusias temas – žmones, daiktus, vietoves. Po to pagalvojau, ką pati rašyčiau apie kavą, ir mintyse pasipylė (mano) žmonės, daiktai, vietovės… Gal dėl to niekada apie ją nerašydavau, kad taip asmeniška?

Kodėl nepaisant mokslo, tenka rinktis patiems

Klausimas – kaip mes žinome, kad žinome, yra filosofinis, tačiau ir labai praktiškas. Nes bet kokiam kalbėjimui reikalinga prielaida, kad žinome ką kalbame. Pavyzdžiui, kažkas sako “daržoves valgyti sveika”. Galime paklausti (ir vaikai, kai jiems tai nuolat kartojama, taip pat paklausia) – o iš kur žinome? Ar žinome, nes esame vyresni, dėl to, kad mums sakė mūsų mama, ar girdėjome per televizorių ir skaitėme žurnale. Todėl komentaras mano pirmam įrašui, kad nėra ką čia interpretuoti ir rinktis, mokslas žino, kaip reikia maitintis, yra tikrai vertas aptarimo. (Beje, mano knygoje šiam klausimui skirta daug dėmesio).

Pradėkime nuo faktų. Šiandien mitybos teorijų egzistuoja daug ir labai įvairių. Netgi jei atmestumėm tradicines ir paliktumėme tik mokslininkų (kaip šiandien mokslas suprantamas) sukurtas, jų vis viena liktų daug ir įvairių.

Pirmasis įrašas

Tinklaraštį noriu pradėti tema apie savo knygą “Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis”. Nes, pirma, knygoje yra nagrinėjamas platus temų laukas, kuris yra iš esmės neišsemiamas. Antra, knyga yra toks dalykas, nuo kurio smagu pradėti. Sunkiausia pasakyti apie ką yra knyga. Lengviau – kodėl aš ją parašiau. Parašiau labai greitai, vos spėjau užrašinėti tai, kas buvo galvoje. O joje šia tema jau buvo daug ko prisikaupę, mąstyta ir permąstyta…

Knygai impulsai buvo keli. Pirmas – apie temos paradoksą.

Page 26 of 26

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén