Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Maistas Page 22 of 26

Gurmanai ir ekologistai. Italija

Buvau kulinarinėje kelionėje – kelti kvalifikacijos. Galvojau, reikia savo kailiu patikrinti kiek tiesiog geras ir tradicinis maistas skiriasi nuo ekologiško. Savo skoniu, kokybe ir pačia filosofija.

Mat mano vidinė mintis visada buvo ta, kad tai, ką šiandien vadiname ekologišku maistu yra tiesiog tradiciškai auginamas ir gaminamas maistas. Tradiciškai ne tik ta prasme, kad naudojamos tradicinės žaliavos, o ne jų pakaitalai, ir perdirbamas jis tradicinėmis technologijomis, o ne kelis kartus pagreitintomis ir supaprastintomis. Tradicinis ir ta prasme, kad gamina jį savo amatui neabejingi žmonės, kurie tame randa ne tik pajamų šaltinį, bet ir bendravimo su pasauliu formą ir asmeninę saviraišką.

Iš knygos*. Chemikalai maiste: vaistai ar nuodai?

Ir tas, ir tas. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Pasitelkus chemiją sukuriami ir labiausiai žudantys nuodai (pavyzdžiui, cheminis ginklas), ir sunkias ligas gydantys vaistai. Chemija – kaip ir bet koks žmogaus kūrinys – yra tik lazda jo rankoje, kurią galima ištiesti skęstančiam, bet galima ir trenkti per galvą.

Maisto gamyboje chemijos šiandien naudojama itin daug: trąšos, pesticidai, augimo hormonai, antibiotikai, dažikliai, kvapikliai, skonio stiprikliai, emulsikliai, purikliai, konservantai. Daugybė įvairiausių medžiagų, kurios tobulinamos, keičiamos, sukuriama naujų. Technologijų kūrimas, kaip ir bet kuri ekonominė veikla, paklūsta ekonomikos dėsniams: mažiau efektyvios sunyksta, efektyvesnės plėtojasi. Kalbant apie maistą ir maisto pramonę, technologijos ar medžiagos efektyvumas apima ir jos poveikį žmogui bei aplinkai, t. y. jei dvi priemonės lygiai gerai atlieka tą patį darbą (pavyzdžiui, žudo grybelį), tai efektyvesnė bus ta, kuri mažiau žudo kitos rūšies organizmus. O populiariausia bus ta, kurios efektyvumo ir kainos santykis yra pats geriausias. Taigi nenuostabu, kad jei neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai nevertinamas, veikiausiai bus panaudotos pačios agresyviausios priemonės, mat jos efektyvios ir pigios.

Pavasario žalumynai

Valgyti pavasario žalumynus ne tik madinga, bet ir sveika, skanu. Ir labai svarbu, kad paprasta. Ne vienas pasižavi – tokios gražios dilgėlės, bet ką su jomis daryti? Atrodo tarsi joms reikėtų kažkokių specialių receptų. Bet nereikia. https://instagram.com/p/17fUpEPC9p/?taken-by=pati_sau

Iš knygos*. Rafinuoti produktai: kas jie tokie?

Vienas populiariausių šiuolaikinio maisto paruošimo būdų yra rafinavimas. Iš dalies tai konservavimo būdas – pašalini iš produkto tai, kas greitai genda, ir gali sau patogiai laikyti. Kita vertus, tai žaliavos taupymo priemonė, nes rafinuotame produkte nebesijaučia originalo nei kvapo, nei skonio, taigi žaliava gali būti ne pirmo šviežumo ir kokybės. Juolab, kad skonių ir kvapų gali pridėti bet kokių: pigių, sintetinių.

Žodis „rafinuotas maistas“ yra rimtai apgaulingas. Pirmą kartą susidūriau su raginimu vengti rafinuoto maisto, kai studijavau ajurvedą. Tada man atrodė visiškai aišku, kad aš tokio nevalgau. Aš gi nevalgau kažkokio specialiai paruošto, „rafinuoto“ maisto! Tik pradėjus domėtis maisto paruošimo būdais supratau, kad valgiau aš jo dar ir kiek. Šiandien rafinuotas maistas nėra išskirtinis. Priešingai, jis yra labiausiai įprastas ir paplitęs. Rafinuotą maistą šiandien valgo visi, išskyrus tuos, kurie specialiai jo vengia. Kitaip sakant, jis galioja pagal nutylėjimą.

Kas daroma su maistu rafinuojant?

Kas tas ekologiškas produktas?

Lietuvoje ekologiškumas jau buvo ir įdomybė, ir banalybė. Manau, pats laikas išsiaiškinti, kas tai iš tikrųjų yra, kai kalbama apie daiktus.

Kai atsiranda naujas žodis, jis žymi naują, išskirtinį, šiek tiek paslaptingą daiktą. Kai tas daiktas tampa madingu, žodis savaime ima įgauti naujas reikšmes, kurios nelabai jam būdingos. Tik po kurio laiko, ažiotažui nuslūgus, galime daiktus vėl vadinti savais vardais.

Page 22 of 26

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén