Televizijos reklamoje išgirdusi apie „higienišką švarą“ suteikiantį ploviklį vis pagalvoju, ką tai galėtų reikšti? Kažkoks sviestas sviestuotas. Matyt, higieniškas kovotojas už švarą užmuša dar daugiau mikrobų. Bet ar daugiau tikrai reikia?
Category: Ekologija Page 6 of 7
Klausimai apie ekologiškų produktų skirtumus nuo neekologiškų gvildenami parodoje (kuri kartu yra ir plačios tematikos forumas) kasmet. Tai nėra diskusijos apie tai, kaip skirtingai “eko” ir “ne eko” maistas gaminamas – šiuos dalykus nusako ekologiškumo standartas. Aiškinamasi, ką skirtingo gauna vartotojas. Tema ši nėra paprasta, nes iš išorės produkcija atrodo labai panašiai. Ekologiška gali net atrodyti prasčiau: vaisiai ar daržovės būti mažesni, skirtingų dydžių, mažiau vešliais lapais ar blizge odele. Šis skirtumas vartotojui yra suprantamas, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kurioje asmeninių kokio nors ūkininkavimo patirčių turi daugelis. Tačiau ekologiškų ir neekologiškų maisto produktų maistinės vertės skirtumų niekaip išoriškai nesimato. Tiesa, tie kurie naudojasi savo skonio receptoriais rinkdamiesi gerą maistą, gali pajusti skonio skirtumus. Tačiau tuomet reikėtų lyginti vienos rūšies ir vienodo šviežumo maistą. Nenuostabu, kad dalis pirkėjų tikisi kokių nors “moksliškai pagrįstų” liudijimų apie ekologiškų produktų didesnę maistinę vertę.
Čia ir prasideda didžioji painiava.
Sakoma, tradicijos daro gyvenimą įdomesnį. Sutinku. Kai veiksmas yra pasikartojantis, gali apie jį galvoti iš anksto, jau maždaug žinodamas, ko tikėtis. Tada nereikia nerimauti, įsitempti (kaip antai darbuose) arba net gali panirti į džiugų laukimą (kaip antai prieš šventes). Dalyvavimas Biofach ir Vivaness parodose man nėra šventė – labai jau daug darbo ir nuovargio. Tačiau įspūdžių gausa tikrai šventiška.
Biofach ir Vivaness yra tradicinės ekologiškų produktų parodos: pirmoji maisto, antroji kosmetikos. Biofach žymi tuo, kad yra pati didžiausia ekologiško maisto paroda ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Paroda triukšminga, įvairi, spalvinga, turtinga ir užgriūnanti žmonių gausa bei pojūčių įvairove.
Pasaulinė paroda Niurnberge šiemet vadinosi „Biofach 2014 into organic“ ir „Vivaness 2014 into natural beauty”. Kaip galima suprasti iš pavadinimų – paroda skirta ekologiško maisto bei natūralios ir ekologiškos kosmetikos temai. Paroda būtų kaip paroda – šurmuliuoja stendų šeimininkai gamintojai ir didmenininkai bei jų lankytojai – pardavėjai ir kiti verslo interesantai.
Vis dar kelia tapatybės klausimą
Paroda Vokietijoje – didelė ir gerai organizuota. Net nelabai žinančiam, ką ten veikti, manau yra kur paganyti akis (o neretai ir gomurį palepinti), tad žinančiam ko nori – tai puiki vieta ir proga savo sumanymams vykdyti.
Kuo ši paroda skiriasi nuo kitų – joje vis grįžtama prie tapatybės klausimo – pačios srities apibrėžimų ir apsibrėžimų. Tai gana reta. Juk automobilių parodose niekas nesvarsto, kuo automobiliai skiriasi nuo vežimų ar traukinių, o žaislų parodose nekeliamas esminis klausimas – ar žaislu vadinamu daiktu iš tikrųjų galima žaisti. Tuo tarpu „Biofach’e“ praktiškai kiekvienais metais vyksta diskusijos, kas yra eko (organic), kaip tai atpažinti ir pažymėti.
Žmonės vėl nori natūralumo, autentiškumo, žmogaus rankų meistrystės. Taigi ir natūralios kosmetikos. Technologijų fanams gali atrodyti, kad tai regresas. Tačiau nėra taip paprasta – tiek natūralios kosmetikos, tiek natūralaus maisto gamyba yra labai imli technologijoms. Kaip produktus pagaminti iš natūralių ingredientų (kurie yra visiškai nestabilūs palyginti su dirbtiniais), kurie suteiktų norimą efektą (pvz., blakstienų tušas nenutekėtų, o plaukų lakas laikytų šukuoseną) ir juos išlaikyti patrauklius bei šviežius tiek laiko, koks priimtinas šiuolaikiniam išlepusiam vartotojui?