Ankštinės daržovės – dietologų išgirtas maisto produktas. Tačiau, skirtingai nei supermaistas, ankštiniai nėra naujiena – tai vienas tradiciškiausių daugelio kultūrų maistų. Greičiausiai todėl, kad tai sotūs, daug vertingų maistinių medžiagų turintys produktai. Kaip juos tinkamai paruošti? Pataria sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.
„Kremo nuo spuogų“ – dažnas jaunuolių, o ypač jų mamų, prašymas. Tačiau kremas nuo spuogų – tik pusė darbo. Jei oda yra linkusi į acne, ją reikia prižiūrėti visapusiškai. Prausiklis ir tonikas – kur kas svarbesni tokios odos priežiūrai nei kremas. Kaip tinkamai prižiūrėti riebią odą? Pataria sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.
Kartumas tikrai nėra visų mėgstamas skonis. Bet jis naudingas. Ir paslaptingas.
Apie naudingumą. Kartus skonis dažnai žymi, kad tame maiste yra antioksidantų, kurie geri viskam: ir sveikatai, ir grožiui. Labiausiai antioksidantais pasigirti galintys prieskoniai, žolelės, uogos, lapinės daržovės turės bent šiek tiek kartumo. Taip pat kakava. Žinoma, visi šie kartumai nėra vienodi: rozmarino kartumo nesumaišysi su pelyno, o pipiro su kiaulpienės ar gilės. Vieni gali būti visai nepriimtini, kiti – kuo maloniausi.
Jei į kavą ar arbatą nededate cukraus, tai nereiškia, kad jo nevartojate! Cukrus – ir produktas, ir maistinė vertė (cukrai, cukrūs). Kuo skiriasi „be cukraus“ ir „be pridėto cukraus”? Pataria sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.
Kažin su kokiu jausmu Lietuvoje išklausome žinias apie eilinį nuskendusį pabėgėlių laivą prie pietinių Europos krantų. Apie mūšius Ukrainoje klausomės dabar jau su mažiau nerimo, bet tikrai su užuojauta. Nes įsivaizduojam, o gal net ir kūnu jaučiam, kas tai yra.
Iki imigrantų iš Azijos ir Afrikos problemos mums – toloka. Toli nuo mūsų šiltosios jūros ir žmonės su tamsesnės spalvos oda: senųjų civilizacijų palikuonys, nepažintų religijų ir kultūrų atstovai.
Informacija apie pabėgėlius gali kelti kuo įvairiausių minčių: apie pasaulio nuopuolį ir dėl to suirusią taiką bei tvarką; apie protu nesuvokiamą agresorių elgesį; apie tų žmonių neviltį ir kančias; apie Europos šalių nusiteikimą ir galimybes tuos žmones priimti; apie jų priėmimo trumpalaikę kainą ir ilgalaikes jų gyvenimo Europoje perspektyvas; apie Lietuvos priklausymą ar nepriklausymą šiam procesui. To paties reiškinio sluoksniai persipynę ir prieštaringi. Pamėginkime juos bent kiek atskirti ir pažiūrėti, ką tai reiškia mums.
Powered by WordPress & Theme by Anders Norén