Dar apie linų sėmenis

Autorius on balandžio 26, 2017 | 12 komentarai


Rašau „dar“ ne dėl to, kad jau esu rašiusi, bet dėl to, kad Lietuvoje turbūt nėra kito maisto produkto, kuris būtų taip gerbiamas ir visuotinai pripažintas. Produktas be „nuodėmės“ pagal visas įmanomas sveikos mitybos teorijas:
– nealergizuojantis,
– be glitimo,
– beveik be sočiųjų riebalų ir cukraus,
– su daug skaidulų ir Omega 3,
– mūsų platumose augantis,
– jei ekologiškas, tai dar ir be pesticidų likučių.

Tai kam dar apie jį rašyti? Pirma, nes visi ar bent dalis gerumų pasimiršta. Antra, ne mažai žmonių nemėgsta linų sėmenų aliejaus ir mano, kad patys sėmenys bus panašaus skonio. Trečia, nuostabu visgi rasti maistą, kurio joks mitybos specialistas dar nesudirbo į miltus. Nes tokių labai jau mažai likę.

Linų sėmenys yra unikalus maistas. Viena vertus, turi daug labai svarbių maistingųjų medžiagų, visų pirma Omega 3 riebiųjų rūgščių. Kodėl jos tokios svarbios? Nes mes jų vartojame mažai, o jos  yra esminės mažinant uždegimus ir slopinant depresijas – kas yra visų šiuolaikinių lėtinių ligų aktualija. Kuo toliau, tuo labiau linkstama lėtines šiuo metu siautėjančias ligas (širdies kraujagyslių, cukrinį diabetą, vėžį, Alsheimerį) sieti su uždegimais organizme. O uždegimus slopina būtent alfa–linoleno rūgštis Omega 3 ir antioksidantai.

Formaliose sveikumo ir maistingumo teiginių duomenų bazėse rašoma:

Alfa–linoleno rūgštis padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Efektas juntamas vartojant jos bent po 2 g per dieną.

Tokį kiekį turi vienas valgomas šaukštas smulkintų linų sėmenų!

Linų sėmenys taip pat gerai žinomi dėl skaidulų gausos. Skaidulos ne tik mechaniškai veikia virškinimo sistemą (valo, absorbuoja cukrų, cholesterolį), bet ir turi labai efektyvių polifenolių lignanų. Kaip žinia, polifenoliai veikia prieš laisvuosius radikalus – yra antioksidantai. Mechaniniam žarnyno valymui tinka ir nesmulkinti linų sėmenys. Tačiau net ir šiame darbe jie gali daug mažiau nei traiškyti, nes mažiau sugeria. Ir Omega 3 lieka nepasisavintos. Linų sėmenys turi natūralų apvalkalą, kuris prarytas nesusivirškina. Geriausias būdas smulkinti yra traiškyti. Sumalti kavamale – per didelė temperatūra, mažina naudingųjų medžiagų. Sutraiškytos kuo puikiausiai stovi sandarioje dėžutėje spintelėje. Labai greitai genda tik linų aliejus.

Kaip pažymi JAV mokslininkas ir mitybos tinklaraštininkas G. Mateljan, vis daugiau pasirodo tyrimų, kurie patvirtina, kad net ir įmaišyti į kepinius linų miltai bei sėmenys praranda ne tiek jau daug maistingųjų medžiagų, kaip galima būtų manyti. Linų sėmenys, skirtingai nuo aliejaus, temperatūrai yra gana atsparūs.

Dėl skonio. Linų sėmenų skonis tikrai ženkliai skiriasi nuo aliejaus skonio. Netgi šio aliejaus nemėgėjai gali skaniai papildyti savo racioną linų sėmenimis. Beje, labai skirtingas yra auksinių ir paprastų linų sėmenų skonis. Pirmieji yra ypač švelnūs ir tinka ten, kur gal visai neseniai dėdavote uogienes, pvz., ant avižinės košės ar varškės.

Pabaigai apie linų sėmenų maistinės sudėties keistumus. Linų sėmenys turi  net 20% baltymų (kaip kokia varškė), beveik 50% riebalų, iš kurių didžioji pusė Omega 3. Juose yra santykinai daug kalorijų (8 kartus daugiau nei tas pats svoris vaisių tyrelės), tačiau… veikia liekninančiai. Sakau, unikalus maistas.

12 komentarai

  1. Įdomu, ar Lietuvoje auginami auksiniai sėmenys? Dažniausiai būna rudi.

  2. O kuo sudėtimi skiriasi linų sėmenų baltymų milteliai ir traiškyti linų sėmenys?

  3. aciu uz informacija. Tikrai naudinga ir idomu !

  4. Negaliu pasakyti dėl Lietuvoje auginamų linų sėmenų. Livinn – sveiki produktai vežasi iš Vokietijos, nes Lietuvoje ekologiškų, švarių ir tvarkingai tiekiamų neteko aptikti.
    Baltymų milteliai gaunami pašalinus iš susmulkinto produkto viską, kas nėra baltymai. Visų pirma skaidulas. Abejočiau, kiek tai vertinga daryti. Nebent patogumo dėlei, vartojant baltyminius kokteilius. Kiekvienas gaminys skiriasi, negaliu komentuoti detaliai, nematydama minimų linų sėmenų baltymų miltelių. Livinn – sveiki produktai asortimente nėra linų sėmenų baltymų miltelių, tik kanapių ir išrūgų.

  5. Guoda, kaip tik šiomis dienomis netyčia „užėjau“ tokią informaciją apie omega 3 žalą.. Visad stengdavausi įtraukti į mitybą ir sėmenų aliejų, ir sėmenis ir žuvų taukus. Bet panašu kad ir tai imama „sudirbinėti“..

    http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/metabolizmas/Ar_verta_vartoti_Omega_3

    Labai vertinu jūsų kaip mitybos tyrinėtojos kompetenciją, gal galite pakomentuoti tai?

  6. Pakomentuoti galiu. Visų pirma dėkui už nuorodą. Nes mane nuoširdžiai stebino tas reiškinys, kad visi giria omega3 ir dar niekas nepeikia. Taip tiesiog nebūna… Taigi, kaip sako klasikai „laukiau, kolega, šito klausimo“.
    Aš nesu mokslininkė tyrėja. neturiu savo superlaboratorijos ir savų laboratorinių pelių ar stebimų pacientų. Vienintelis įrankis, kurį turiu – informacijos sekimas, ir kritinis jos apmąstymas remiantis bendresniais principais, ne atskirais „naujausiais tyrimais“. O tie principai yra saikas, kokybė, istorinė patirtis, minimalus perdirbimas ir dėmesys savo organizmui.
    Visų pirma, straipsnyje kalbama apie papildus. O tai ne tas pats, kaip maistas. Straipsnyje minimi žuvų taukai, tai lyginti reikėtų su riebia žuvimi, kaip pilnu maistu. Jei nebūčiau priversta atsižvelgti į tai, kad žuvys labai užterštos, sakyčiau, valgykit pačios žuvies (jai ją valgote iš principo), o ne žuvų taukus. Nes žuvyje omega3 ir kitos medžiagos yra junginyje bei mišinyje kitų medžiagų. Bet žuvis dažnai būna užteršta. Kitas žuvų taukų kokybės klausimas – kiek juose natūralios omega3, nes žuvis turi natūraliai maitintis, o ne būti šeriama „subalansuotais“pašarais, kad būtų vertinga. Tada kyla klausimas apie kiekį. Jei žuvies taukus naudoja žmonės kaip papildą, tai labai lengvai gali suvartoti per daug.
    Linų sėmenys yra pilnas maistas – niekas iš jų nepašalinama sutraiškius. Lieka visos skaidulos, baltymai ir pan. Jų per daug nesuvalgysi, net jei laikysi po ranka ir barstysi ant kito maisto, nes skonis intensyvus ir juntamas (ne kapsulė). Todėl manau, kad traiškyti linų sėmenys yra puikus maistas, net jei Omega 3 nėra panacėja. O jos tikrai nėra panacėja. Nes stebuklinga piliulė neegzistuoja.
    Su linų sėmenų aliejumi šiek tiek sudėtingiau. Kaip ir nurodytame straipsnyje minima, nes jis labai greitai oksiduojasi. Todėl visada akcentuoju, kad linų sėmenų aliejaus negalima vartoti, kai jis apkarsta. O jis būna apkartęs kartais net ir tik išspaustas, nes spausta neizoliavus nuo oro… Ir linų sėmenų tikrai nėra vienintelis (nemažai žmonių Lietuvoje taip mano) aliejus, kurį verta gerti. Saikas ir įvairovė visur geras kompasas. Ir savo kūno pojūčiai – jei jaučiam, kad prisisotinom, pakeiskim tą maistą kitu.
    Mane visada labai trikdo vartojimo/nevartojimo manijos. Negali patikėti, žmonės ima vengti saulėgrąžų aliejumi suvilgytų razinų, nes bijo Omega 6. O kiek metų bijota kokosų aliejaus, kad kraujagyslių neužkištų, sviesto ir druskos? Dabar jau nebemadinga. Dabar madinga bijoti cukraus ir angliavandenių bendrai. Aš manau, kad rafinuoto cukraus reikia vengti visų pirma dėl to, kad jis rafinuotas. o tik po to, kad cukrus.
    Beje, jei pamatysit ką nors apie perspausto angliavandenių vengimo žalą, atsiųskit.

  7. Dėkui už išsamų atsakymą. Dėl angliavandenių vengimo tai, manau tipiškas pavyzdys yra Atkinso dieta. O rašant apie jos žalą minima, kad per didelis baltymų kiekis kenkia inkstams ir kepenims. Tai galvoju, kad kai perspaustai vengi angliavandenių, tai reiškia, kad natūraliai daugiau suvartoji baltymų, reiškia labai apkraunami inkstai ir baltymai.

  8. Oi, paskutinis žodis, turėtų būti ne baltymai, o kepenys 🙂

  9. Taip, Atkinsono dieta geras pavyzdys. Ir ji bjauri ne tik dėl kepenų, bet ir dėl depresijos. Bet ji jau kaip ir istorija. Dabar randasi visokių naujų versijų, pvz., kur valgo daug riebalų, šiek tiek baltymų ir daug skaidulų. Bet praeis laiko, kol sugaudys visus jos trūkumus.

  10. Geras straipsnis, aciu. Ka manote apie info, kad vartojant linu semenis/alieju organizme reiksmingai padideja estrogenu rodikliai? Gal daug kam ir netrukdo, bet yra vartotoju, kuriems reiktu tokiu produktu vengti – mioma, ginekologines ligos ir pan. Aciu uz ats.

  11. Peržiūrėjau nemažai straipsnių ta tema. Manau pagrindinis dalykas, ką reikia suprasti, tai kad augaluose esantys fito-estrogenai toli gražu nėra tie estrogenai, kuriuos gamina žmogaus organizmas. Ir netgi gyvūno organizmas. Augaliniai yra gerokai subtilesni ir jų poveikis žmogaus organizmui daugiaplanis ir iš esmės teigiamas. Dėl paties estrogenų lygio fito-estrogenai netgi veikia kaip blokatoriai ir yra pripažinti kaip stabdantys krūties vėžį ir ne tik.
    Radau vienoje vietoje įspėjimą dėl nėščiųjų (yra gydytojų kurie dėl to turi įtarimų), bet ten minima, kad nėra patvirtinta, kad kažkaip būtų pavojinga. Aš sakyčiau, kad nėščiųjų atveju niekas apskritai nežino, kas joms nepavojinga, nes draudžia viską. Dėl visa ko. Tada vargšės nėščiosios nieko valgyti nebegali. Šiuo atveju saikas ir savo organizmo klausymas būtų pagrindinė kryptis.
    Dėl atskirų ligų tai pilnai gali būtų specifinių apribojimų (nors savo skaitytoj literatūroj neradau).
    Aš sakyčiau, kad linų sėmenų vartojimo pagrindinės grėsmės yra vidurių užkietėjimas ir numuštas spaudimas. Bet abu atvejai gali atsitikti tada, kai persistengiama su kiekiais ir nesiklausoma savo organizmo.

  12. Omega 3 reikalingos, jei suvalgome daug Omega 6.
    Negalima taip aklais teigti, kad uždegimai yra blogis – be jų negytų žaizdos. Taigi, galima sakyti, kad Omega 3 yra priešnuodis, o Omega 6 nuodas. Omega 3 reikalingas Omegai 6 kompensuoti. Bet… Jei nevalgai nuodo, nereikalingas ir priešnuodis 🙂
    Argi mūsų seneliai skaičiavo omegas? Niekada. Ir seniau niekas neskaičiavo. Visa esmė – subalansuotoje normalioje mityboje, kai vartojama pakankamai gyvulinės kilmės produktų. Gyvūniniai riebalai – natūraliai subalansuotos omegos 🙂 Taip pat labai gerai – tyras alyvuogių aliejus.
    Visos bėdos prasideda dėl prastos mitybos ir paskesnių bandymų viską sureguliuoti 🙂

Išsiųsti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.