8 sveiko maisto tendencijos 2017-iems

Internete sveiko maisto tendencijų galima rasti daug ir pačių įvairiausių, čia mano apibendrinimas ir komentarai. Tiesa, populiarumo pakilimai ir jų atoslūgiai Lietuvoje ne visais atvejais sutampa su JAV, Didžiosios Britanijos ar Vokietijos, tačiau banguoja netoliese – paprastai pusę ar metus atsilikdami. Sakyčiau, kad atotrūkis daugeliu atvejų mažėja, nes 2017 pranašaujamos tendencijos ir Lietuvoje nebėra naujiena, greičiau jau esamų tendencijų tąsa.

1. Patiekalai iš ankštinių, ypač jų makaronai. Kodėl? Nes, viena vertus, maistinga, mažai cukraus, daug skaidulų ir baltymų, kita vertus – įpratus ankštinių patiekalus nesunku pagaminti, skanu, spalvinga, palanku fantazijai ir patiems įvairiausiems deriniams. Tinka vaikams. Savo knygoje esu detaliai aprašius apie įvairius lęšius, pupuoles, pupeles, avinžirnius – kaip juos ruošti. Svarbu turėti omenyje, kad skirtingose ankštinių rūšyse yra skirtingų vitaminų, mineralų ir kito gėrio.

2. Fermentuotas maistas. Kodėl? Nes ypač sveika žarnynui, o nesveikas žarnynas yra visų negalavimų šaltinis. Ypač kai valgome mažai žalio maisto, mažai natūralaus maisto, o daug perdirbto. Apie raugintus kopūstus visi žino (nors ne visi valgo). Bet yra ir kitokių skonių. Tai visų pirma japoniškieji delikatesai: natūraliai fermentuotas sojų padažas Tamari ir Shoyu, fermentuota sojų pasta Miso, fermentuotos ume slyvos ir jų padažas. Ume slyvos tikrai galėtų būti topų karalienės – viena slyvutė, o tiek skonio ir jėgos! (rašiau apie jas čia). Miso, nepaisant egzotiško pavadinimo, gaminti nėra jokių papildomų problemų – įmaišome į sriubą, padažą arba tepame plonai ant duonos su sviestu (daugiau apie Miso rašiau čia).

3. Jūros daržovės. Kodėl? Visų pirma, dėl jodo ir mažai kalorijų. Taip pat dėl unikalių, kitam maistui nebūdingų, mineralų, antioksidantų ir kitų medžiagų, palankiai veikiančių mūsų organizmą. Barstyti ant salotų, dėti į sriubas, padažus ir troškinius. Reikia labai nedaug, o skonis ryškus. Dulse, Nori, Wakame, Kelp ir kiti. Patogus sprendimas – naudoti jūros druską su dumbliais.

4. Spalvotos latte. Pernai karaliavo žalioji latte – iš augalinio pieno (migdolų, kokosų, ryžių) suplaktas gėrimas su japoniškos matcha arbatos milteliais. Šiemet žinovai prognozuoja populiarumą geltonąjai latte – su ciberžolės milteliais ir kitais prieskoniais arba maca (peruvinės pipirnės) milteliais. Kodėl? Dėl gausybės antioksidantų. Kurių norime dėl sveikatos, energijos ir kuo ilgiau išlaikytos jaunystės. Kodėl augalinis pienas? Ir dėl to, kad vis daugiau žmonių išsiaiškina esą alergiški pienui arba jo netoleruoja, ir dėl veganų mados, ir dėl pačių augalinių pienų skonio bei vertės.

5. Augalinis pienas, veganiškos dešrelės, riešutų sviestas. Jie išpopuliarėjo kaip veganiški pieno, dešros ir sviesto pakaitalai, bet puikiai vartojami kaip savarankiški produktai, praplečiantys racioną ir suteikiantis daugiau skonio potyrių bei patogumo užkandžiautojams.

6. Kokosas ir vis dar kokosas. Kokosų aliejus, vanduo, pienas, grietinėlė, miltai, drožlės ir t.t. Jis toks puikus, kad nenuostabu, jog banga neslopsta jau daug metų. Kodėl? Skanus, maistingas, retai sukelia alergijas, be glitimo, lengvai pasisavinamas, aliejus atsparus kaitinimui, neskatina uždegimų. Mėgsta vaikai. Geras variantas keičiant įprastus baltus miltus, hidrintą aliejų, pieną, saldintus gaiviuosius gėrimus.

7. Saldus, bet ne cukrus. Labiausiai aišku, kodėl. Apie cukraus neigiamą poveikį sveikatai ir grožiui jau prirašyta tonos, bet saldumo vis viena norisi. Nors nėra vieningos nuomonės tarp mokslininkų, kokia tvarka reikėtų surikiuoti kitus saldiklius pagal gerumą ir blogumą, daugiau mažiau dėliojasi taip: vienareikšmiai vengti reikėtų aspartamo, sacharino ir sintetinių saldiklių. Taip pat rafinuoto cukraus ir aukštos koncentracijos kukurūzų sirupo. Saldumo dėlei geriausia valgyti saldžius vaisius, barstyti cinamono, vanilės. Iš grynų saldiklių – steviozidą, ksilitolį. Iš natūralių saldiklių – juodoji melasa, palmių, kokosų žiedų cukrus, medus, agavų ir klevų sirupas ir pan. – tą, kur mažiausiai perdirbtas (apie saldiklius kalbėjau čia).

8. Rūpestis dėl aplinkos. Jis auga kiekvienais metais, nes ekologišką maistą pagaminti darosi vis sunkiau dėl aplinkos taršos, kaip ir gauti laukinių žuvų, lauke užaugintų ir pesticidais nepurkštų daržovių, lėtai (pagal technologiją) iškildintos duonos, nepasterizuoto pieno ir jo produktų (ypač sūrio), tikrai šaltuoju būdu spausto aliejaus. Visi tikri maisto produktai brangsta ir greičiausiai, brangs. Geroji žinia ta, kad žmonės pradeda kelti mažesnius reikalavimus jų išorinei išvaizdai ir pakuotės dizainui. Ir taupyti maistą – pirkti jo mažiau, bet sveikesnio. Beje, pastarieji trendai Lietuvoje dar vos vos matyti. Yra kur judėti.