Posts made in liepos, 2016


Lengvas desertas su daug skaidulų. Patiekite stikliniuose indeliuose, kad matytųsi spalvingi vaisiniai sluoksniai. Apatinis sluoksnis – „Rabenhorst“ tirštos obuolių ir mangų sultys, viršutinis – spanguolių sultys.

balksvojo_gyslocio_seklu_luobeliu_zele

Į taurę, kurioje ir bus patiektas desertas įpilkite 30 ml tirštų obuolių ir mangų sulčių, įmaišykite nubrauktą 1 arb. š. balkšvojo gysločio luobelių. Palaukite 20 min., kol sutirštės. Gaminkite antrą sluoksnį: ant viršaus atsargiai užpilkite 30 ml spanguolių sulčių ir į jas įmaišykite gysločio luobelių. Lukterkite, kol sutirštės. Prieš pat valgant užbarstykite migdolų drožlių.

Skanaus!

Skaityti toliau

Kodėl ekologiška svarbu?


Autorius on liepos 21, 2016

Informacijos perpildytoje visuomenėje mūsų gerovė daug priklauso nuo to, kaip mums pavyksta nuolat atsirinkti, kokia informacija svarbi, o kokia tik fonas, mada ar paprastoji rinkodara. (Moki pinigus – tave ir tavo produktą giria. Nebemoki, nebegiria.)

Įgūdžiai atskirti informaciją atsiranda, jei kasdien ją gaudamas apie tai pagalvoji. Tokius įgūdžius formuoti verta, nes jie yra gyvybiškai reikalingi. Kaip kažkada seniai žmogui norint išlikti, reikėjo turėti greitas kojas ir stiprius dantis, po to ilgą laiką tiesiog pakako turėti pakankamai intelekto. Šiandien svarbu nepaskęsti putojančioje informacijos jūroje.

Šiame kontekste norėčiau grįžti prie daug apkalbėto klausimo, kodėl ekologiška yra svarbu. Noriu grįžti, nes klausimas yra plataus mąsto, ne tik koks siaurai žemės ūkio, gamtosaugos ar mitybos. Juolab, kad vis atsiranda versijų, kad ekologiška nėra svarbu. Svarbu esą nusipirkti paslaugą pas teisingą konsultantą ir tiek.

341895

Pradėkime nuo gamtosaugos. Su ja situacija aiškiausia – ekologiniai ūkiai ir tausojanti gamyba yra geri gamtai, nes mažiau teršia (priminsiu, kad visai neteršiančios žmogaus veiklos apskritai nėra). Mažiau teršia auginamą kultūrą, aplinkui esančius augalus, vabzdžius ir gyvūnus, dirvožemį ir vandenį.

Skaityti toliau

Mitybos teorijų kilpos


Autorius on liepos 12, 2016

Nežinau, ar yra dar kur nors tokia sumaištis, kaip mitybos teorijose šiandien. Ir ji kyla ne dėl skirtingų tradicijų ar principinių požiūrių į žmogų bei gyvąją gamtą. Sumaištis kyla iš vadinamosios įrodymais pagrįstos mitybos tyrinėjimų srities.

Tradicinės mitybos sistemos praktiškai nekinta: ajurveda tūkstančius metų propaguoja laktovegetarinę mitybą, kinų tradicinė mokykla – mitybą be pieno ir su daug sojų, japonai – liesą racioną su daug žuvies ir jūros gėrybių, šiek tiek jaunesnė – antroposofinė kryptis – biodinamiškai užaugintus grūdus. Ir niekas pas juos nekinta, tik stiprėja įspėjimas nevalgyti rafinuotų (kitaip sakant – stipriai perdirbtų) maisto produktų.

Tuo tarpu šiuolaikinis mitybos mokslas kas 5–10 metų pakeičia išvadas iš esmės. Kaip tai atsitinka? Padaroma grupė tyrimų, pagal juos suformuojama rekomendacija A, kuri viešinama, tada žmonės ima jos laikytis, vengdami blogųjų produktų ir juos pakeisdami nepaminėtaisiais. Taip tų nepaminėtų suvartojama neproporcingai daug, mityba išsibalansuoja. Ir žmonės serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir prieš rekomendacijas A, ir naujomis. Tada mitybos tyrėjai kelia naujas hipotezes, daro naujus tyrimus, kurie generuoja naujas rekomendacijas ir paneigia buvusias… Atrodo labai nesolidžiai. Ir žmones veikia labai nesveikai.

FreeGreatPicture.com-6494-western-tableware

Skaityti toliau