Ką valgo mitybos tyrinėtojai

Autorius on spalio 21, 2015 | 6 komentarai


Viena iš sveikų produktų parduotuvių tinklo „Livinn“ įkūrėjų, knygos „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė nevadina savęs mitybos specialiste, nekonsultuoja žmonių, tačiau aistringai domisi sveika mityba, todėl, nieko keisto – kai kam tapo įkvepiančiu pavyzdžiu. Todėl šįkart ir domėjomės pačios tyrinėtojos mitybos principais ir kasdieniu valgiaraščiu.

– Kaip keliais sakiniais apibūdintumėte mitybos sistemą, kuria šiuo metu vadovaujatės?  

– Esu klasikinė lakto-vegetarė su rimtu polinkiu į sezoninę mitybą ir ekologišką produkciją. Renkuosi naminį, įvairų, skanų maistą, pagamintą su fantazija. Manau, geriau mažiau, bet gero. Ir, visada, jei norisi – valgai, bet nuolat pasitikrini – ar tikrai taip stipriai norisi.

– Ką patartumėte žmogui, nutarusiam išbandyti vegetarinę mitybą ar net visiškai prie jos pereiti?

– Viskas priklauso nuo to, kokie to žmogaus motyvai. Manau, nevertėtų to daryti vien dėl išgirstos nuomonės, kad tai sveika ar, kad madinga (o ar madinga, nežinau). Reikėtų rimtesnės motyvacijos, nes jei jos nebus, tokia mityba gali tapti ir nelabai sveika. Neverta savęs versti, bet pabandyti tikrai pravartu. Pavyzdžiui, galima savaitę pagyventi be mėsos, pasižiūrėti, kaip jaučiatės. Kalbu ne tik apie kūno savijautą, bet ir tai, ar skanu, ar patinka vegetariškai gaminti. Ne vienas, anksčiau negamindavęs maisto, vegetariškai gamina su didžiuliu malonumu.

– Kokių produktų visai nevartojate ir nerekomenduotumėte to daryti kitiems?

– Negeriu vadinamųjų gaiviųjų gėrimų, nevartoju bulvių traškučių ir kitų „užkandžių“ iš pakelių, rafinuoto aliejaus, rafinuotos druskos. Nevalgau maisto su natrio glutamatu, dirbtiniais aromatais, kvapais. Stipriai vengiu rafinuoto cukraus ir baltų miltų. Nevalgau ir nerekomenduoju pigių masinių kepinių – batonų, spurgų, sausainių iš pakelio, bandelių ir t.t., saldainių. Manau, visus skanėstus vertėtų valgyti tik aukščiausios kokybės: savo ar kitų gerų kepėjų, konditerių gamintus. Tai padės sumažinti ir suvalgomą jų kiekį. ​

Salierų ir obuolių salotos. Nuotrauka iš http://goo.gl/ilRcsN

Salierų ir obuolių salotos. Nuotrauka iš http://goo.gl/ilRcsN

– Kokių produktų visada galima rasti jūsų virtuvės spintelėse?

– Gero „Extra Virgin“ alyvuogių ir kokosų aliejaus, ciberžolių, basmati ryžių, shoyu padažo, avižinių dribsnių. ​

Alyvuogių aliejus. Nuotrauka iš http://goo.gl/ilRcsN

Alyvuogių aliejus. Nuotrauka iš http://goo.gl/ilRcsN

– Kaip manote, ar keičiant gyvenimo būdą, mityba yra svarbiausia sudedamoji dalis tokių pokyčių dalis?

– Nemanau, kad svarbiausia, bet tai gali padėti. O pakeitus gyvenimo būdą paprastai mityba pakinta savaime.

Guodos Azguridienė (ir jos šeimos) dienos mitybos planas:  

Pusryčiai:
Pavyzdinių pusryčių mūsų šeima neturi, nes visi mėgsta skirtingus dalykus ir netgi skirtingu metu pusryčiauja. Tačiau jei tai savaitgalis, dažniausiai valgome košę (avižinę, miežinę, kelių grūdų) ir geriame kakavą. Suaugę paprastai košę valgo su sviestu, druska ir cinamonu, vaikai – su močiutės uogiene. Aš pati pusryčiams dar mėgstu juodą duoną su sviestu ir kuo nors sūresniu: džiovintais pomidorais, krienais, miso pasta, baltu sūriu.

Avižiniai dribsniai. Nuotrauka iš http://goo.gl/ilRcsN

Avižiniai dribsniai. Nuotrauka iš http://goo.gl/ilRcsN

Pietūs:
Pietums dažniausiai valgau daržovių troškinį su ryžiais arba bulvėmis ir žalių salotų.

Vakarienė:
Vakarienę valgome visi kartu, tad ji turi tikti ir dukrai. O ji makaronus valgytų kasdien, todėl su jais įvairiai improvizuojama. Galų gale išeina, kad dukra valgo makaronus (viso grūdo, klasikinius itališkus, be glitimo), o mes su vyru – daržovių troškinį, kuris turėtų būti makaronų padažas, o tampa pagrindine patiekalo dalimi. Vasarą valgome daugiau daržovių iš savo daržo, žiemą – troškinių su lęšiais, pupuolėmis, pupelėmis, ryžiais, kynva ir pan.

Užkandžiai:
Nesu užkandžiavimo šalininkė. Tarp maisto valgau šiek tiek vaisių, geriu vandens ir žalios japoniškos arbatos bei matchos. Kol gaminu maistą, graužiu morkas…

Vaisiai ir daržovės. Nuotrauka iš http://goo.gl/ilRcsN

Vaisiai ir daržovės. Nuotrauka iš http://goo.gl/ilRcsN

 

Publikuota http://www.15min.lt/laima/ 2015 m. spalio 21 d.

6 komentarai

  1. O kiaušinius rekomenduojate valgyti? Ar Jūsų šeima juos valgo? Žinoma, ne tuos iš parduotuvės.

  2. Mano vaikai valgo kiaušinius, tuos kur ne iš parduotuvės, kokį kartą į savaitę ar dvi. Mes su vyru valgome juos daug labiau kartais. labiau kaip išimtį, ne patiekalą. Į baltą mišrainę ir šaltibarščius kiaušinių nededam. Bet čia ne dėl kokio kiaušinių nesveikumo, o dėl savo vegetarizmo. Grynai iš mitybinės pusės normalių vištų kiaušiniuose nematau nieko blogo. Vienintelis dalykas, kad tai labai koncentruotas maistas. Manau, kad galima pasitenkinti lengvesniu maistu, jei organizmas papildomai nereikalauja pastiprintos maisto versijos. Galima pajausti.

  3. Seniai norėjau paklausti nuomonės apie žalius burokėlius. Niekur nerandu patikimos informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios, jog valgyti žalius burokėlius yra negerai ar net kenksminga žmogui. Ar tai tiesa?
    Man jie žali su aliejum ar marinuoti begalo skanu, bet aplinkiniai dažniausiai žiūri įtartinai.

  4. Aš žalius burokėlius mėgstu ir kartais valgau. Ypač kai švieži ir iš savo daržo. Nebuvau girdėjus, kad būtų kenksminga. Kai paklausėt, dar įvairiuose šaltiniuose paieškojau. Radau du įspėjimus – dėl oksilatų (inkstų akmenis skatina) ir dėl tam tikrų hormonų blokavimo. Bet oksilatų daugiausia yra burokų lapuose, ne gumbuose. Dėl hormonų radau tik viename straipsnyje. Visur pabrėžiama, kad pasireikšti gali vartojant dideliais kiekiais ir nuolat.
    Bendriau žiūrint turiu dvi įžvalgas. Pirma, kad jei žiūrim atskiras maistingąsias medžiagas (nutrients) arba poveikį atskiroms organizmo sistemoms ar būklėms, visada rasime bent vieną kitą straipsnį, kad kenkia. Visi maisto produktai. Antra, kad tas poveikis yra tada, kai vartojam daug ir nuolat (išskyrus alergijų atvejus – tada ir maži kiekiai svarbūs). Mano išvada būtų, kad dėl tokių įspėjimų nevertėtų jaudintis. Svarbu valgyti įvairų maistą, kreipti dėmesį į jo kokybę ir švarumą nuo chemijos ir stebėti savo savijautą.

  5. Ar reikalinga žmogui gerti žuvies taukus? Kaip dėl vaikų, kūdikių? Ne vienas gydytojas kartais liepia vartoti. Ar tie, parduodami vaistinėse, patikimi?

  6. Žuvų taukai paprastai skiriami dėl Omega3 ir vitamino D, kurių mūsų geografinių platumų gyventojams trūksta dažnai. Omega3 šaltinių yra įvairesnių (kad ir linų ar kanapių aliejus, čija). D vitaminas dažniausiai yra sintetinis arba gyvulinis. Unikalus yra Rabenhorst papildas – sultys Vegan extra, kuriame vitaminas D yra augalinės kilmės – išgautas iš kerpių (beje, ir labai skanus). Taigi, norint rasti atsakymą, ar gerti žuvų taukus proflaktiškai, reikėtų žinoti dėl kurios maistingosios medžiagos geriate ir ar Jums svarbu, iš ko jie padaryti. Vaistinėse, kaip ir internete, būna labai įvairios kokybės žuvies taukų. Žuvis, kad jos taukai duotų tų medžiagų, kur norime, turi būti maitintis natūraliai. Įmonė „Sveiki produktai“, kurios viena savininkių aš esu, neprekiaujame žuvies taukais ir kitais gyvuliniais produktais, tai nesu kompetetinga pasakyti, kokių firmų žuvų taukai tuos reikalavimus atitinka.
    Dėl kūdikių maitinimo susilaikysiu, nes čia ir nuomonių įvairovė plati ir visgi reikia vertinti konkretaus kūdikio būklę, o tam reikia būti gydytoju. Manau, kad jei gydytojas skiria, reikėtų bent paklausti, ar skiria profilaktiškai, ar mato kažkokių problemų ir pasitarti, kokie tie šaltiniai gali būti. Sutinku, kad dažnai sunku pasitarti, nes skiria sintetinius vitaminus, papildus ir pat. Bet kūdikiui vis viena reikia rasti gerą daktarą, su kuriuo galima pasitarti, ir ne tik dėl žuvies taukų.
    Beje, vitamino D gauname būdami saulėje. Žinome, bet užmirštam.

Išsiųsti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.