Ekologiškuose produktuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) – sertifikuojant tikrinama sėkla. Nuomonės dėl GMO gana aiškiai išsiskiria į stovyklas „už“ ir prieš“, nors argumentai yra smarkiai supainioti. Vienas argumentas už tai, kad GMO nekenkia – mokslas neįrodė, jog kenkia. Tuo remtis yra paprasčiausia loginė klaida. Jei neįrodė, kad kenkia, visai nereiškia, kad nekenkia, taigi gali būti, kad kenkia. O jei gali būti, tai visiškai elementaru, jog reikėtų to vengti. Juolab kad net ir mokslui nepasitarnausite valgydami tuos GMO, jei kartu nevykdomas tvarkingas jūsų vartojimo ir organizmo būklės stebėjimas.
Nuotrauka iš http://goo.gl/BGh11E
GMO, klonavimo ir bendrai technologijų etikos temoms daug dėmesio skiria Dalai Lama savo labai mokslui pagarbioje knygoje apie mokslą ir dvasingumą. Jis pastebi, kad „tarpusavio sąsajų tinklas, kuris charakterizuoja aplinką, yra per sudėtingas, kad galėtume numatyti pasekmes“ (23).
Jei remsimės oficialia informacija, tai veikiausiai manysime, kad ES, taigi ir Lietuvoje, galioja tokia GMO naudojimo ir ženklinimo tvarka, kad kiekvienas gali pats pasirinkti, vartoti GMO ar ne, nes ant produkto tai užrašyta. Ši prievolė ES galioja nuo 1997 m., o JAV tik 2013 m. svarstomi analogiški teisės aktai (24). Tenka pripažinti, kad ES šalyse situacija yra geresnė nei JAV, tačiau tikrai nėra gera. Mat produktai, kurių etiketėse GMO paminėti, sudaro tik pusę istorijos. Beje, siūlyčiau atkreipti dėmesį ir į juos – sąrašus maisto produktų su GMO periodiškai skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo interneto svetainėje. Tarp jų daugybė pigių užkandėlių vaikams: saldainių-žaisliukų, siurprizų, sausainių, vafliukų, spurgyčių, bandelių. Žmonės mėgsta pirkti saldumynus vaikams, ypač kai tie saldumynai pigūs (keista ta tėvų bei senelių meilė…).
Nuotrauka iš http://goo.gl/y4H3s
O kokia antroji istorijos pusė?
