III. Alternatyvos. Sveika, nes to ir ano nėra

Autorius on birželio 15, 2015 | Komentarų nėra


FreeGreatPicture.com-26913-fruits-and-vegetablesEkologija susijusi su sveikata įvairiais aspektais. Aiškiausias ir rimčiausias privalumas tas, kad ekologiški produktai yra be nuodų. Įprastinėje žemdirbystėje plačiai naudojami pesticidai, fungicidai, herbicidai ir kiti „-idai“, skirti piktžolėms ir kenkėjams nuodyti. Tegul ir nedaug jų ten, bet juk nuodai nepuošia jokio patiekalo. Ekologiškai auginant nenaudojami ir hormonai bei antibiotikai – natūralu, kad matydami šių medžiagų paplitimo pasekmes sveikatai, žmonės ima jų vengti. Hormonų sutrikimai yra viena silpnųjų šiuolaikinės medicinos vietų. Ir tai nestebina, nes hormonai reiškia harmoniją, jų funkcija – palaikyti darną organizmo veikloje. Viso organizmo darna ir harmonija alopatinei medicinai – gana svetimos sąvokos: per daug miglotos ir bendros, kvepia jei ne alternatyviomis medicinomis, tai psichoterapija. Ji pati gydo hormonų sutrikimus nelabai harmoningu, bet šiuolaikiniam žmogui įprastu hormonų intervencijos būdu. Gydyti kažkaip gydo, tačiau labai abejoju, ar supranta, kas tuo metu vyksta kitose organų sistemose ir kaip žmogui reikia gyventi, kad nesusirgtų hormoninėmis ligomis. Žmonės, matyt, intuityviai tų „ne savo“ hormonų privengia. Ne vienas ir patirties turi, kas nutinka pavartojus hormoninių vaistų. Ir nespecialistui aišku, kad jeigu vaistai-hormonai gali sukelti tokias gilumines ir visa apimančias reakcijas stebimu metu, būtų sunku tikėtis, kad jos praeis be pėdsako sveikatai ateityje. Tyrimų apie hormonų intervencijų potencialią žalą, sąsajas su diabetu, vėžiu ir kitomis šio amžiaus ligomis, taip pat esama daug. Tad visai nekeista, jog žmonės nenori valgyti maisto, kuris buvo paveiktas hormoninių preparatų, net jei šios technologijos yra legalios.

Antibiotikų vartojimo istorija yra išskirtinė. Ji suteikia vilties, kad žmonių požiūris ir vartojimas gali pasikeisti. Vos prieš kelerius metus žmonės buvo linkę reikalauti antibiotikų pakilus aukštesnei temperatūrai ar užsitęsus kosuliui (ypač vaikams), dėl greitesnio pasveikimo, arba dėl visa ko. Ir daugelis medikų juos noriai skirdavo. Šiandien situacija yra gerokai pasikeitusi. Ir ypač tarp medikų. Dėl pražūtingo antibiotikų poveikio pavyzdžių yra susidariusi kritinė masė argumentų, kuri pakeičia susiformavusį mąstymo bei veikimo būdą – gydymo metodikas. Antibiotikai užsirekomendavo ne tik kaip žarnyno floros ir ten susidarančio imuniteto ardytojai, bet ir kaip naujų, mums nepažįstamų, todėl sunkiai persergamų ir gydomų virusų atsiradimo kaltininkai. Taigi papildomos dozės antibiotikų, pavyzdžiui, iš pieno, žmonės gauti nebenori. Tačiau tai nereiškia, kad jo ten nėra.

Puikiai žinome, kad antibiotikų piene pasitaiko – ir dėl pieno tiekėjų, ir dėl perdirbėjų kaltės, tad norėtųsi, kad kas nors tai prižiūrėtų. Žinoma, gali antibiotikų nebūti ir neekologiškame piene, tačiau jo gamintojas nėra įpareigotas to kontroliuoti. Ekologinis standartas numato, kad šių medžiagų – pesticidų, sintetinių trąšų, hormonų, antibiotikų, GMO – nėra ir nebuvo produkte nuo pat jo auginimo ar gaminimo pradžios. Čia nekalbame net apie jų mažas dozes (22) ar likučius. Jei yra likučiai, reiškia, kažkuriuo metu medžiaga buvo panaudota, o to ekologiško produkto standartas neleidžia.
22 Frazė „mažos dozės” man visada sukelia šypseną dėl vieno nutikimo kavinėje. Mano vyras užsisakė sriubos ir paklausė padvėjo, ar ji tikrai be mėsos. Šis užtikrino, kad be. Tačiau kai sriuba jau garavo ant stalo, joje aiškiai buvo matyti mėsos gabalėliai. Pamatęs tai, padavėjas gūžtelėjęs pečiais atsakė: „taigi labai maži gabaliukai“.


 

Knyga „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ publikuojama nuo pradžių. Iki šiol publikuotas knygos dalis galite rasti čia.

Visą knygą elektroniniu formatu galite įsigyti čia.

Išsiųsti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.