Tag: receptas

Receptas – troškinys su mėtomis

On 2018-05-31

Kartais būna, kad nieko šviežio nenusiperki ir tenka gaminti iš atsargų. Būna, kad išeina skaniau nei suplanuotai gaminant. Vakar gaminau troškinį su mėtomis.

Reikės:
3 v.š. kynvos,
3 v.š. raudonųjų lęšių,
3. v.š. bulguro kruopų,
3 v.š. žaliųjų žirnelių (turėjau šaldytų),
saujelės anakardžio riešutų,
2 v.š. razinų,
kelių juostelių džiovintų mangų,
kokosų aliejaus,
prieskonių: ciberžolės, maltos kalendros, maltų juodųjų pipirų,
druskos,
šviežių mėtų.

Įkaitinam kokosų aliejų keptuvėje su storu dugnu, dedam prieskonius. Išmaišom, pakaitinam, tada dedam kynvą, bulguro kviečius ir lęšius. Pakepam maišydami. Tada užpilam verdančiu vandeniu, kad apsemtų dvigubai. Sumažinam ugnį, uždengiam keptuvę ir paliekam 15 min. troškintis.

Jūros daržovės – visų pirma daržovės, tik po to – jūros

By Guoda

On 2018-05-09

In Maistas

Kaip rašiau savo „10 paprastų naujametinių pasižadėjimų“, noriu geriau susipažinti su japoniška virtuve. Tai ta tema domiuosi ir dalinuosi. Visų pirma – apie jūros daržoves, nes jos labiausiai nepažįstamos.

Vakaruose mums rytietiška įvairovė dažnai atrodo vienoda. Žinom, kad kažkokius jūros augalus Japonijoje įprasta vartoti. Žinom, kad labai sveika, gal net ir dėl to japonai ilgiau gyvena. Tačiau retas įvardintumėm, kodėl sveika, retas pasakytumėm daugiau nei du jūros daržovių pavadinimus ir dar retesnis žinotumėm, kaip jas paruošti.

Ir pradžioj reikėtų tarti žodį apie patį pavadinimą. Angliškai bendriausias žodis yra algae – jis verčiamas, kaip dumbliai, o seaweed – kaip jūros dumbliai. Iš tiesų algae yra labai plačią klasę žymintis žodis, nuo mikro iki makro – dešimtimis metrų matuojamų – jūros augalų. Vadinamieji jūros dumbliai (seaweed) yra stambieji jūros dumbliai, dar jūros daržovėmis vadinami. Kadangi lietuviškai tiek daug įvairovės vadiname tiesiog „dumbliais“ žodžiu, kuris itin bendras ir švelniai tariant neduoda jokių teigiamų asociacijų su maistu, vartosiu jūros daržovių sąvoką. Man pačiai pavadinimo pakeitimas iš dumblių į daržoves tiesiog atrakino temą. Nes juk kodėl norėčiau ruošti maistą iš dumblių? Ir ką iš jų galima pagaminti? Daržovės – kas kita. Na ir kas, kad iš jūros ir nenueisi nusiskinti, bananų juk irgi patys neskinam ir cinamono lazdelių nesukam.

Vakarienė ir pagaliukai

By Guoda

On 2017-05-26

In Gyvenimo žaidimai, Maistas

Ne vienas suka galvą, ką valgyti vakare, kad būtų ir maistinga, ir nesunkiai virškinama, ir, ne mažiau svarbu, netruktų ilgai pagaminti.

Man tam reikalui tinka sriubos su miso. Sriuba, jei ji ne su mėsa, bulvėm ir kruopom, yra lengvai virškinama. Dėl maistinės vertės – miso ir daržovės. Dėl sotumo, smagumo ir kad vaikai valgytų, dedu šiek tiek makaronų, geriausia be glitimo. Pagaminti tikrai netrunka. Ypač patogu, kai turi daržovių nuoviro. Esu gaminusi visokiausių variantų: su paprikomis, morkomis, daigintomis spindulinėmis pupuolėmis, žirnių ankštimis ir pan. Iš daržovių dedu tai, ką turiu šaldytuve, o miso, sojų padažo, citrinų sulčių ir kokių nors be glitimo makaronų turiu visada. Specialiai nusiperku tik grybų.

Čia vienas galimų variantų, ypač paprastas, o skonio prasme tikrai vykęs.

Reikės:

vandens arba daržovių nuoviro (aš turėjai nuo bulvių ir šparagų) pagal porcijų skaičių

2 šaukštų miso pastos (naudojau Genmai miso)

2 saliero stiebų

3 šampinjonų

1 stiklinės žalių žirnelių (naudojau šaldytus)

3 riekelių šviežio imbiero

1/2 a. š. kajeno pipirų (arba čili)

1/2 pakelio Bifun makaronų

1 šaukšto citrinų sulčių

1-2 šaukštų sojų padažo Shoyu

Pavasarinės garšvų salotos

By Guoda

On 2017-04-10

In Gyvenimo žaidimai, Maistas

Manau, kad visi jau girdėjo apie garšvų bei kiaulpienių naudojimą maistui. Prirašyta yra apsčiai apie jų naudą, ypač atstatant organizmą po žiemos. Bet tikrai žinau, kad ne visi išgirdo.

Aš nemėginsiu pateikinėti savų argumentų, tik raginsiu pabandyti pasidaryti salotas su jomis. Tam reikės labai nedaug – tik garšvų, kiaulpienių ir nusiteikimo. Abiejų šių žolių rasti nesunku, jei turit ar žinot švarią pievelę. Skinti geriausia mažas, garšvas – dar pilnai neišskleistais lapeliais.

Su nusiteikimu gali būti prasčiau. „Triušių maistas“ – jau girdžiu sakant. „Dar to betrūko, kad aš piktžoles valgyčiau“ ir pan. Tiek garšvos, tiek kiaulpienės daugeliui daržininkų kelia prastas emocijas, nes jas tikrai sunku iš daržo išrauti, o užauga jos greitai (mano darže ir sode garšvų auga ypač daug, tai man tenka su jomis santykius aiškintis nuolat). Bet galim juk pagalvoti, kad kaip tik proga iš jų gauti naudos.