Šiuo metu kosmetika dažnai save pristato, kaip kažko savyje neturinti (free of): be parabenų, dirbtinių kvapiklių ir dažiklių, be naftos chemijos ir pan. Dalis jos tikrai yra tokia, dalis tik skelbiasi – nes vietoje vienų nepageidautinų medžiagų sudėtyje turi kitas, bet veikiančias panašiai. Kai klientai išmoks naujus pavadinimus, bus jau atrasti nauji pakaitalai. Toks gyvenimas – „show must go on“.
Tačiau šou reikalai sau, o kosmetikos reikalai sau. Tikra natūrali ir ekologiška kosmetika iš tiesų yra be tų nepageidaujamų ingredientų – tai ne rinkodaros triukas, tai jų kosmetikos kūrimo filosofija. Jiems savaime aišku, kad kosmetikos negalima gaminti iš medžiagų, kurios gali būti pavojingos, o po to tikrinti ją su gyvūnais, siekiant įrodyti, kad tikrai nekenkia.
Tokia vertybinė ir profesinė nuostata vartotojui duoda labai daug. Bet ar to pakanka? Kyla klausimas, jei kosmetika reklamuojasi esanti „be“, tai gal ji nieko ir nedaro? Jei nieko joje nėra, tai kam tada ją naudoti? Gal vertėtų išsiaiškinti, kas tas „niekas“, kurio natūralioje kosmetikoje yra?
