Kai atsiranda naujas žodis, jis žymi naują, kitokį, šiek tiek paslaptingą daiktą. Kai tas daiktas tampa madingu, žodis savaime ima įgauti naujų reikšmių, kurios nelabai jam būdingos. Tik po kurio laiko, ažiotažui nuslūgus, galime daiktus vėl vadinti savais vardais. Lietuvoje ekologiškumas jau buvo įdomybė, jau buvo ir banalybė, manau pats laikas realybei – žinoti, kas tai iš tikrųjų yra, kai kalbame apie produktus. Kad ir kaip būtų gaila (20), tačiau Lietuvoje žodis ekologiškas arba eko labiausiai asocijuojasi su šiukšlių mašinomis, statybinėmis medžiagomis (eko plokštės, eko vata) ir benzinu. Nė vienas neturi nieko bendra su ekologiniu ūkiu ar apskritai ko nors auginimu. Kiekviena žmogiškosios veiklos sritis apsibrėžia ekologiškumą pagal savo kriterijus, o kitiems sektoriams šie kriterijai netinka. Jei eko šiukšlių surinkimas skiriasi nuo ne eko tuo, kad jame šiukšlės rūšiuojamos ir perdirbamos, tai visiškai nereiškia, kad visos tos šiukšlės yra perdirbamos – ko galėtų tikėtis žmogus, nesusipažinęs su atliekų tvarkymo realijomis. Toliau kalbėsiu apie tą ekologiškumo standartą, kuris taikomas maistui.
Author: Guoda Page 35 of 44
Nėra visiems tinkančio universalaus sveikos mitybos recepto. Tuo įsitikinusi knygos „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė. Pasak jos, jei norime atsakymų, pirmiausia turime užduoti teisingus klausimus. „Knygą apie maistą ir ėmiau rašyti norėdama padėti žmonėms sau užduoti būtent tokius klausimus“, – interviu žurnalui „Ji“ sakė Guoda.
GRYNAS.lt žurnalistai kartu su sveikos gyvensenos eksperte Guoda Azguridiene apsilankė prekybos centre tam, kad atlikę nedidelį eksperimentą sužinotų, kiek iš tiesų ant prekystalių galima rasti sertifikuotų ir aplinkai draugiškų gaminių. Sakykite, o jūs visus eko ženkliukus, parodytus šiame video reportaže, pažįstate?
GRYNAS.lt eksperimento reportažą su Guoda žiūrėkite čia: http://grynas.delfi.lt/tv/grynaslt-eksperimentas-kaip-uz-paprasta-produkta-nesumoketi-lyg-uz-ekologiska.d?id=68002496
Vargu, ar rasime labiau kontraversišką klausimą. Vieni sakys, kad maistas sveikas bus tik subalansuotas pagal dietologų suskaičiuotas kalorijų bei maistingųjų medžiagų normas; kiti, kad tik termiškai neapdorotas; dar kiti – kad tik augalinės kilmės; kad tik netoliese pagamintas; tik tas, kurį valgė tėvai; tik tas, kuris man skanus.
Galų gale gausime du kraštutinumus. Pirmas – sveika mityba yra man nepasiekiama, nes reikia atsižvelgti į tiek daug skirtingų ir dažnai prieštaringų veiksnių, todėl net neverta pradėti. Antras – valgau tai kas skanu, ir tai yra man sveika.
