Kiekvienas tekstas kuriamas dviese – autoriaus ir skaitytojo. Skaitytojas susitinka su autoriumi tekste ir taip susikuria savąją turinio versiją. Autorius rašo tai, ką supranta ir kuo nori pasidalyti su kitais. Pabrėžia, kas jam svarbu, naudoja asociacijas jam būdinga prasme. Galime atlikti bandymą – parašyti vieną sakinį ir paklausti kelių žmonių, ką jis jiems sako. Pavyzdžiui, „geltonomis saulėgrąžomis spindintis laukas“. Gražu? Man labai. Tačiau kaip tai skamba saulėgrąžoms alergiškam žmogui? Nekaip. Asociacija bus neigiama, o moters palyginimas su žydinčia saulėgrąža bus tiesiog nevykęs komplimentas.
Informacija kartais taip neteisingai suprantama, kad autoriui gali atimti bet kokį norą dar ką nors rašyti. Jau senokai, mano kaip ekonomikos analitikės karjeros pradžioje, vienas kolega parašė straipsnį apie Lietuvos pasirengimą stoti į ES. Straipsnio mintis buvo ta, kad Lietuvos politikai ir pareigūnai, nenorėdami patys dėl ko spręsti, tiesiog pasako, kad to reikalauja ES, nors reikalavimo tokio nėra. Šviežiai buvau skaičiusi knygą „Mesijas per prievartą“ (1), ir šis pavadinimas man pasirodė puikiai atspindintis straipsnio mintį. Kolegai patiko ir jis tokį straipsnio pavadinimą laikraščio redaktoriui padiktavo telefonu. Tačiau žurnalistas (tikrai nežinau, kodėl) išgirdo kitaip, ir straipsnis pasirodė su antrašte „Mes ją per prievartą“… Žiauru, – turiu omenyje autoriaus situaciją, ne elgesį su ES.
Kitas kalambūras atsitiko su kakavos reklama jau įkūrus įmonę „Sveiki produktai“. Pristatinėjome žurnale vaikams tinkamą maistą. Mes nusiuntėme tekstą: „tikra kakava, ne koks sintetinis gėrimas“. Žurnale išspausdino: „kakava – tikras sintetinis gėrimas“. Čia negali sakyti, kad žurnalistė nesuprato žodžių. Skyrėsi supratimas apie gerumą – išėjo kaip su tom saulėgrąžom.
Kuo tekstas laisvesnis, tuo labiau jis gali būti nesuprastas. Tiksliau – autorius gali likti nesuprastas, nes tekstas tampa perskaitytas kitaip. Bet tokia jau autoriaus dalia. Jis rašo savo skaitytojui, o skaitytojas pasirenka savo autorių.
Parašiusi šį „išaiškinimą“ leidžiu sau rašyti taip, kaip man tikrai atrodo. Ta prasme, šį knyga yra visiškai subjektyvi ir nepretenduoja į visuotinai priimtiną požiūrį. Remsiuos įvairiais moksliniais, praktiniais ir kitokiais šaltiniais, bet tikslias nuorodas dėsiu ne visur – labai nuobodu rašyti ir sunku skaityti. Mažiau įprastiems maisto produktams įvardinti daugiausia naudosiu originalų pavadinimą, lietuviškai užrašytą, kaip girdisi. Oficialūs pavadinimai bei paaiškinimai, kas tai yra, pateikti knygos gale esančiame žodynėlyje.
Knyga paremta autorės patirtimi stebint ir apmąstant mūsų kasdienį gyvenimą ir su juo susijusius reiškinius. Žanras galėtų būti kažkur tarp filosofinio esė ir sriubos recepto. Sakysite, nedera? Kuo puikiausiai dera: juk kiekvienas žmogus kasdien ir mąsto, ir ką nors valgo. Netiesa, kad mąstome tik apie rimtus ir didingus dalykus, tokius kaip visata, amžinybė, gyvenimo prasmė. Apie juos galvoja tik nedaugelis, ir nebūtinai jiems tai gerai baigiasi. Dauguma mąstome apie paprastesnius dalykus – pavyzdžiui, kaip spėti nudirbti visus darbus, kartu išlaikant gerą savijautą ir gyvenimo džiaugsmą.
Maistas, kaip minčių ir veiklos objektas, užima tikrai nemažą mūsų dienos dalį – jo pasirinkimas, įsigijimas, paruošimas, jau nekalbu apie pinigų jam įsigyti uždirbimą. Kai pradėjau rytais medituoti (kitaip sakant, išvalyti galvą nuo minčių), tai sunkiausias pratimas buvo nepulti planuoti dienos meniu. Nors sakoma, kad medituojant sunkiausia negalvoti apie raudoną beždžionę, manau, kad negalvoti apie sriubą yra dar sunkiau. Jei jūs namie atsakingas už maisto ruošimą, pamėginkit.
Kaip suderinti greitį, patogumą, skonį ir naudą? Ir svarbiausia, kuo remiantis tuos sprendimus priimti? Juk mitybos teorijų, produktų reklamų, kainų, madų ir savo skonių niekaip į viena nesuvesi. Vieną dieną skaitai, kad pienas blogai, kitą – kad gerai; vieną dieną girdi, kad vaisius valgyti būtina, kitą – kad tik kąsnelį ir t. t.
Dažnam kyla klausimas, kodėl parduotuvėse ir kavinėse tiek daug prasto maisto. Visuotinai madinga dėl to kaltinti klastinguosius verslininkus. O ar nekyla mintis, kad taip yra todėl, jog būtent tokį maistą mes patys renkamės?
Tokie klausimai iš dalies yra ekonomikos objektas, nors daugelis ekonomiką labiau žino kaip politikos, o ne paprasto žmogaus tarnaitę. Tačiau ekonominės žinios, pritaikytos konkrečioje ir aktualioje srityje ir papildytos tos konkrečios srities – šiuo atveju mitybos – specifinėmis žiniomis, gali padėti lengviau priimti sprendimus ir dėl to geriau jaustis. Patarimų, ką valgyti ir ko nevalgyti, esama daug, tačiau dažnam jie visai nepadeda. Nes žmogus nesupranta, kodėl jis turėtų taip daryti, juk bent jau valgymo srityje jis yra laisvas pasirinkti. Tačiau, kaip mąstyti, kad galėtum tą savo pasirinkimą suprasti?
Gyvenam pertekliaus metu: šiandien svarbu ne gauti, o pasirinkti iš daugybės tinkamą. Taip yra su informacija, knygomis, maistu, kosmetika ir kitomis gėrybėmis. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas ne ką (gaminti arba vartoti), o kodėl (gaminti arba vartoti). Ši knyga yra apie kodėl.
Beje, kodėl, manote, vadovams mokami didžiausi atlyginimai? Dėl to, kad jiems pasisekė? Nieko panašaus: dėl to, kad jie dirba sunkiausią darbą – priima sprendimus. Daug ir atsakingų, liečiančių ne tik juos pačius, bet ir kitus žmones. Jei priimti sprendimus jums sunku, tai nedarykite karjeros. Tada spręsti turėsite už mažiau žmonių – save ir savo šeimą; kad ir dėl maisto, kurį valgome.
Tačiau pradėkime nuo mūsų aplinkos. Juk taip smagu pasakyti: „aš nekaltas, aplinka kalta“.
1 Richard Bach, Illusions: The Adventures of a Reluctant Messiah, New York: Dell Publishing, 1977 (esama dviejų lietuviškų šios knygos vertimų: Iliuzijos: Mesijo, nelinkusio juo būti, klajonės (iš anglų k. vertė Zigmantas Ardickas, Kaunas: Trigrama, 2000) ir Iliuzijos: Klajonės Mesijo, tapusio juo prieš savo valią (iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė, Kaunas: Trigrama, 2002).
Knyga „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“ publikuojama nuo pradžių. Publikuotas knygos dalis galite rasti čia.
Visą knygą elektroniniu formatu galite įsigyti čia.
Donata
Puiki knyga! Nusipirkau penktadienį, o jau įpusėjau – vis prisėdu paskaityti. Trumpai pavadinčiau vartotojo vadovu nuo a iki z.. Labai aiškiai, logiškai ir nuosekliai ir kartais šnaikščiai. Ypač įdomu skaityti apie tai, kodėl yra taip kaip yra, kokios to priežastys, kas už to stovi (ir nevisada tie “šmikiai prekybininkai kalti”). Akivaizdu, kad pradėti reikia nuo savęs.
Knygą pirkau pagal užsakymą siųsti į Ameriką (ir ten žiūri “Stilių”:)). Bet matomai Amerikai reiks pikrti kitą egzempliorių:)
Ačiū Jums labai!
Guoda
Ačiū! Skaitytojų geros emocijos – autoriui kuras naujai kūrybai. Beje, labai patiko Jūsų suteiktas pavadinimas “Vartotojo vadovas nuo a iki z”. Nes kartais būna sunku apibūdinti apie ką knyga.