Kaip užkimbame ant „paprastos“ kosmetikos kabliuko?

Autorius on vasario 18, 2015 | Komentarų nėra


Kosmetikos naudotojus pagal požiūrį galima suskirstyti į tris kategorijas. Pirmieji kosmetika domisi, tikisi greito ir matomo efekto, tačiau nesigilina į sudėtį ir tolimesnes tokių produktų vartojimo pasekmes. Antrieji domisi ir stengiasi suprasti, kaip kosmetika veikia, tačiau visų pirma rūpinasi nepakenkti savo kūnui. Ir tretieji – tie, kurie apie kosmetiką neturi jokios nuomonės ir vartoja ją tokią, kokia papuola, kuo paprastesnę (kaip jiems atrodo).

Madingos ir natūralios kosmetikos pirkėjai

Šios skirtingos žmonių grupės renkasi skirtingo tipo kosmetiką. Pirmieji mėgsta garsių prekinių ženklų, gerai išreklamuotą, kosmetologų ar kirpėjų siūlomą kosmetiką. Šiems žmonėms kosmetika turi būti nepaprasta. Ji tiesiog privalo būti su tuo metu madingais (hialiurono rūgštis, kolagenas, placenta) ar tiesiog prabangiais (pvz., perlų dulkės) ingredientais. Arba tiesiog technologiškai apginkluota – labiau primenanti vaistus nei kosmetiką. Ji būtinai turi lyginti odos raukšles, stangrinti ir jauninti, plaukams suteikti žvilgesio ir apimties. Pageidautina, kad apskritai pakeistų odą ir plaukus į geresnį variantą.

Madingiausios ir nepaprastos kosmetikos pagrindą sudaro sintetinės medžiagos su visais parabenais ir kitais skersai išilgai linksniuojamais naftos chemijos ingredientais. Tačiau, kaip minėjau, šios grupės vartotojai į potencialią žalą nesigilina. Vienas iš skiriamųjų „nepaprastosios“ kosmetikos bruožų – ji brangi. Jos kainos struktūroje didžiulę dalį sudaro reklamos ir rinkodaros išlaidos – kitaip juk nepapultų tarp „nepaprastų“.

Antrieji – natūralistai. Jie visų pirma rūpinasi produkto sudėtimi, o gamintoju – tik tiek, kiek jis siejasi su gera reputacija. Šios rūšies kosmetikos reklamos pastebimos retai, nebent specifinėse erdvėse (specializuotuose žurnaluose, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose). Čia madingi ingredientai taip pat veikia, nors ne taip stipriai. Madingais galima būtų pavadinti kokoso, sviestmedžio, argano, simondsijų aliejus, alaviją, rožių vandenį, molį. Tačiau šis madingumas paremtas pačių medžiagų savybėmis, taigi abejotina, ar praeis. Nebent atsirastų daug tyrimų su iki šiol mažiau ištyrinėtais augalais ar mineralais.

Natūralios ir ekologiškos kosmetikos kainas labiausiai lemia būtent žaliavų kainos, tad šioje grupėje nerasime nei labai pigios, nei labai brangios kosmetikos. Natūrali kosmetika gali būti ir nepaprasta, ir paprasta.

Vaistine pasitikima, tačiau pamirštama, kiek ten sintetinių gaminių

Klientai, norėdami „paprastos“ kosmetikos dažniausiai ją perka prekybos centre – be konsultacijos, tiesiog pagal paprastumą imituojantį užrašą, žinomą pavadinimą ir žemą kainą. Ypač dažnai taip pasirenkamas šampūnas, dezodorantas, muilas ar kūno prausiklis. Prie pigios kosmetikos priklauso ir natūralią imituojanti, tačiau tokia nesanti (tą lengva pamatyti iš sudėties) rusiška kosmetika.

Paprastumo ir natūralumo įvaizdis ypač mėgstamas vaistinėse, nes žmonės, pirkdami vaistinėje, tikisi išvengti potencialiai kenksmingų ingredientų. Tačiau jie pamiršta, kad čia prekiaujama vaistais – labiausiai sintetiniu ir nuo natūralumo nutolusiu produktu. Kadangi kosmetikos kategorijos pasiskirsčiusios ne pagal paprastumo kriterijų, visuose prekybos taškuose ieškant natūralumo reikia skaityti sudėtį ir sertifikavimo ženklus.

Apie mitus ir tiesą kosmetikoje

Kiekviena kosmetikos naudotojų grupė turi mitus apie privalumus ir apie trūkumus. „Nepaprastoji“ kosmetika žada, o jos vartotojai tikisi, greito „grožio“, kurį jiems parūpina gamintojas, pasitelkęs mokslo žinias. Ji iš dalies pažadą išpildo – gerai parinkus kosmetiką, galima pasiekti matomo ir greito teigiamo efekto. Tačiau taip pat sėkmingai galima pasiekti ir matomo neigiamo efekto. Gal ne tokio greito, bet visgi dažno – bėrimų, alergijų, odos išsausėjimo, plaukų lūžinėjimo ir nutriušimo, chroniškų pleiskanų ir panašiai. Ne ką mažiau nei chemijos ar biologijos technologijos, šioje grupėje taikomos pardavimų technologijos – kino žvaigždės veidas reklamoje ne mažiau svarbus, nei hialuronas sudėtyje. Ir negali ginčytis, kuris iš jų labiau vartotojos odą lygina.Natūralioji kosmetika nesusidūrusius gąsdina trumpu galiojimo laiku ir kartais neįprastais bei nepatraukliais kvapais. Jei natūrali ar ekologiška kosmetika nėra gaminama ir parduodama kaip šviežia – kurią, kaip ir maistą, reikia laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias savaites, tai jos galiojimo laikas klientui nekelia jokių nepatogumų. Technologijos diegiamos ir čia, taigi pusės ar metų galiojimas paprastai pasiekiamas. Dėl kvapų – čia jau nelabai ką padarysi.

Taip, ir natūralios kosmetikos gamintojai siekia įtikti išlepusiai ir nuo gamtos atitolusiai vartotojo nosiai, tačiau čia visgi susitelkiama į kosmetikos natūralumą bei funkciją, ką kiekvienas ingredientas daro. Jei kažkoks aliejus ar ekstraktas puikiai drėkina, maitina, stiprina, ramina, balansuoja lipidus ar kitaip gerina odos būklę, jam bus atleistas ir nepatrauklus kvapas, ir nemadinga spalva. Natūralus šampūnas niekada nebus skaisčiai žalias ar raudonas – nes sumaišius reikiamus natūralius ingredientus tokios spalvos paprasčiausiai neišeina.

„Paprastosios“ kosmetikos pagrindinis mitas – kad ji paprasta. Kai sakome paprasta, galvojame, kad nieko papildomai nedaro, tik savo tiesioginę funkciją. Pavyzdžiui, šampūnas plauna, o kremas suminkština suglebusią odą, dezodorantas panaikina kvapą. Nieko panašaus – būtent pigi kosmetika daro daugiausia papildomų dalykų, išbalansuodama natūralias odos funkcijas. Nes jai pagaminti naudojami sintetiniai ingredientai. Jau seniai praėjo tie laikai, kai žodis „paprastas“ bei „nebrangus“ atitiko žodį „natūralus“. Šiandien „nebrangus“, kaip taisyklė reiškia sintetinis: sintetinis (mineralinis), o ne augalų aliejus, sintetinis kvapas, vitaminas ir ypač – sintetinis konservantas.

Vietoje  kremo – geras aliejus

Ant „paprastumo“ kabliuko dažniausiai užkimba vyrai, nes jiems kaip ir pridera nenorėti iš kosmetikos papildomo grožio (ir taip gražūs). Jie nori tiesiog funkcijos, tačiau jei į sudėtį nesigilina, su funkcija nusiperka krūvą savo odos teršėjų. Taip galima apsigauti ir renkantis populiarią vaikišką kosmetiką, manant, kad joje nebus įtartinų ingredientų. Dažnai ten jų yra – jei ne parabenų, tai aliejus bus iš naftos (mineralinis), jei šampūnas be dirbtinių kvapiklių, tai su agresyviu pigiu plovikliu.

Paprastumo kosmetikoje tikrai galima ieškoti ir rasti – pavyzdžiui, vietoje brangaus kremo su daugybe ingredientų dalis žmonių pasitenkina geru aliejumi. Šis aliejus netgi neturi būti pavadintas kosmetiniu, pakanka, kad būtų šalto spaudimo. Jei gerai parinktas ir odai tinka, jis bus paprasta, jokio šalutinio poveikio neturinti ir veiksminga priemonė.

Arba vietoje akį ir nosį traukiančio muilo galima naudoti gryno kokoso muilą ir juo praustis niekaip odos nesudirginant bei neišsausinant. Galima pačiam susimaišyti veido kaukę iš molio ir šalto spaudimo saulėgrąžų aliejaus, o galima pirkti veido kaukę su pažangios technologijos AHA vaisių rūgštimis.

Paprastos kosmetikos yra, ir dažnai jos tikrai pakanka. Tačiau tikrai neteisinga „paprasta“ vadinti kosmetiką, kuri gaminama iš naftos.

Natūralios ir ekologiškos kosmetikos paprastumas yra tik pusė istorijos. Kaip jau minėta, paprastos ir ekologiškos kosmetikos yra. Tačiau yra ir labai sudėtingos: kuri veikia pačią odos struktūrą, gebėjimą prisitaikyti, giliai valo ir ilgam drėkina, lygina raukšles, stangrina ir minkština, naikina pleiskanas ir mažina plaukų slinkimą.

Kas ta biodinaminė kosmetika?

Kai kurios natūralios kosmetikos gaminimo būdai yra ypač sudėtingi. Pavyzdžiu, biodinaminė – demeter – ženklu žymima kosmetika ne tik apsieina be naftos chemijos ar sintetinių konservantų, ji pati konservuojasi. Joje naudojami maksimaliai švariai – ekologiniuose arba biodinaminiuose ūkiuose – užauginti augalai ir kiti natūralūs ingredientai, kurie, meistriškai sumaišyti, konservuojasi patys.

Biodinaminiai augalai auginami, kaip ir gaminiai iš jų ruošiami, atsižvelgiant į paros bei metų laikų ritmus, dangaus kūnų padėtį. Joje naudojamos itin subtilios spagirinės esencijos bei kiti iš alchemijos pasiskolinti medžiagų taurinimo būdai. Ir svarbiausia, kad visa tai daro ne užprogramuoti kompiuteriai, o gilias žinias turintys ir intuiciją išlavinę žmonės. Šia prasme biodinaminę kosmetiką reikėtų vadinti „super nepaprasta“. Pagal kainos ir kokybės santykį, tokia kosmetika nėra brangi ir ji verta geros kosmetikos gerbėjų dėmesio.

Nors žmonės turi skirtingą požiūrį į kosmetiką, kaip ir į kiekvieną daiktą, atotrūkis tarp straipsnio pradžioje minėtų vartotojų grupių mažėja. Visų pirma dėl to, kad tiek masinės kosmetikos pardavėjai – prekybos tinklai bei vaistinės, tiek „madingosios“ kosmetikos bastionai įsileidžia natūralią ir ekologišką kosmetiką. Kol kas atskirose lentynose, labiau kaip rūšies egzempliorius, tačiau įsileidžia.

Antra, ir natūralistai stengiasi neatsilikti dailiomis pakuotėmis ar akį patraukiančiais aprašais. Teisės aktai ir kosmetikoje reikalauja teiginių pagrindimo tyrimais, todėl ir tarp natūralių kremų gali rasti tokį, kuris teigia, jog lygina raukšles ar stangrina odą, su nuorodomis į konkrečius dydžius bei tyrimus.

Kosmetikos žinovui tie tyrimai papildomos informacijos neduoda, jis ir taip atskiria gerą daiktą nuo blogo – pagal sudėtį ir pojūtį. Tačiau tiems, kuriems nelabai įdomu gilintis, pravartu tai paskaityti.

 

Publikuota www.grynas.lt,  2013 m. lapkričio 23 d.

Išsiųsti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.