Guodos pastebėjimai

Guoda Azguridienė. Sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir ekonomikos analitikė


Ekologiškumo tyrimai


Autorius on lapkričio 18, 2016

Nemažai žmonių sunerimo išgirdę, kad „Galintos“ ekologiškuose grikiuose rasta pesticidų (konkrečiai glifosato), kuris 20 kartų viršija leidžiamą normą. Gamintojas aiškina ir tai atrodo visai logiška, kad grikiai superkami iš įvairių ekologinių ūkių, tai sunku dabar pasakyti, kuris ar kurie jų nesilaikė ne tik ekologinio, bet ir įprastinio ūkininkavimo taisyklių. Mat ekologiškuose produktuose pesticidų turi nebūti visai, o neekologiškiems nepakanka neviršyti leistinos normos.

Kas šiuo konkrečiu atveju kaltas, aiškinsis gamintojai, augintojai ir kontrolės institucijos. Aš noriu plačiau pakalbėti, kaip ekologiškumas kontroliuojamas.

grikiu_kruopos_straipsnis

Reikia turėti omenyje, kad praktiškai kiekvienam produktui pagaminti yra ne vieno, o kelių veikėjų grandinė. Yra ūkininkai, kurie augina, didmenininkai, kurie superka produkciją iš įvairių ūkininkų, perdirbėjai, kurie gamina gaminį, ir pardavėjai, kurie parduoda. Ekologiško maisto atveju, jie visi turi laikytis ekologiškumo standarto: ūkininkai ekologinio ūkininkavimo, gamintojai – ekologiškos gamybos. Netgi pardavėjai turi sertifikuotis kaip ekologiški pardavėjai, nors jie niekaip nebeprieina prie pačio produkto, jei produktas sufasuotas. Pardavėjas turi užtikrinti produkto atsekamumą – tai yra, kad būtų galima pagal dokumentus matyti, kokia partija iš kokio gamintojo atvažiavo.

Skaityti toliau

Šis klausimas tikrai daug kam kyla. Ypač tiems, kurie skaito literatūrą apie sveikatą ir mitybą. Mat papildai yra vieni labiausiai populiarinamų produktų.

Manęs to irgi dažnai klausia. Ir klausimas nėra paprastas (koks klausimas apie žmogaus sveikatą apskritai yra paprastas?). Bet pradėkime paprastai. Lietuvoje gyvenant, sakyčiau, maisto papildai nėra būtina sąlyga sveikai mitybai. Bet greičiausiai laikas nuo laiko jų gali prireikti. Ypač ne vasaros sezono metu, kuris pas mus, sutikime, ilgas.

Food Supplements vs Healthy Diet

Kodėl manau, kad kasdienėje mityboje galime apsieiti be pastovios maisto papildų dozės? Pažiūrėkime, kuo grindžiama priešinga nuomonė. Ji grindžiama faktu, kad intensyviame žemės ūkyje užauginti ir masinėje maisto pramonėje perdirbti maisto produktai nebeturi tiek maistingųjų medžiagų, kiek anksčiau turėdavo, ir nepatenkina žmogaus vitaminų bei mineralų poreikio. Jau nekalbant apie rafinuotų produktų nemenką porciją mūsų mityboje, kurie jokių naudingų medžiagų neduoda, o tik atima.

Skaityti toliau

Daržovių troškinys yra pats universaliausias ir prieinamiausias patiekalas. Jis lengvai pritaikomas prie sezoninių daržovių, nereikalauja ypatingų gaminimo sąlygų, daug laiko ir pinigų. Tačiau retas žiūri į troškinius rimtai. Sakyčiau, dėl trijų priežasčių:
– mano, kad neskanu
– mano, kad nesotu
– mano, kad tai nekieta (nekrūta, ne smart)

Kad skanu, neįtikinsiu žodžiais. Galiu tik pasakyti, kad per 20 metų vegetariškų troškinių gaminimo praktiką nei vienas vaišintas nepasakė, kad neskanu. Priešingai, sakė „O!“ (su kylančia emocija). Nors neskanių troškinų matyti ir ragauti tenka, sutinku.

Troškinį tikrai galima padaryti sotų – tai tik trupučio dėmesio ingredientams klausimas. Čia labiausiai pagelbės sėklos ir geras aliejus. Stambios moliūgų sėklos troškiniuose skamba netikėtai gerai. Paprastai skanu netgi tiems, kurie nėra moliūgų sėklų mėgėjai. Sezamų sėklos labiausiai tinka dėti į lapų troškinius. Pavyzdžiui, burokėlių lapai, troškinti ant sviesto su daug sezamų sėklų.

O kad nekieta, tai gaminantiems namie nelabai turėtų rūpėti. Jei tik pagaminame skaniai ir sočiai. Juolab, kad gerai pagaminti troškiniai ir atrodo gerai.

guodos_pastebejimai_darzoviu_troskinys_sveika_ir_skanu_2

Dažniausia klaida yra daržoves pertroškinti. Apie virtų daržovių troškinį aš net nekalbu – tada jau tegul būna sriuba. Troškinys troškinamas. Mažiausiame kiekyje skysčio, kiek reikia neprisvilti ir tik tiek laiko, kiek minimaliai reikia daržovėms suminkštėti.

Skaityti toliau

Kita mano stotelė Bavarijoje buvo kaimelis Wessobrunn, kur dabar įsikūrinėja biodinaminės kosmetikos gamintoja – kompanija „Martina Gebhardt“. Pati Martina Gebhardt Vokietijoje nuolatos nebūna, gyvena tai vienoje, tai kitoje Amerikoje. Bet neseniai kompanija nupirko seną benediktinių vienuolyną. Jį remontuoja ir pritaiko. Beje, norinčių įsigyti vienuolyną ilgą laiką nebuvo, tad visi apsidžiaugė tokiu Martinos Gebhardt sprendimu. Ponia Gebhardt pagal savo pirmąjį išsilavinimą architektė, tai ši veikla jai teikia daug malonumo. Rūpesčių ir išlaidų neabejotinai daug – tai istorinis ir kultūrinis paminklas su didžiule teritorija, pastatais, meno kūriniais.

guodos_susitikimas_su_martina_gebhardt

Su ponia Martina Gebhardt.

Benediktinės pasiliko viename iš vienuolyno flygelių, ten tebėra kambariai atvykstantiems piligrimams, o lauke – pašiūrės jų ožkoms. Vienuolynas įkurtas apie 753 metus, šalia trijų šaltinių. Šaltiniai buvo vienas iš pragmatinių šio įsigyjimo tikslų, nes tyras vanduo yra labai svarbus biodinaminės kosmetikos komponentas.

Skaityti toliau

Dailus namelis, prigrūstas technologijų


Autorius on rugsėjo 23, 2016

Neseniai aplankiau du mūsų kosmetikos tiekėjus iš Vokietijos: „Martina Gebhardt“ ir „Töpfer“. Abi kompanijos viena nuo kitos įsikūrusios netoliese, pačiuose Vokietijos Pietuose. Įmonės turi susikūrusios labai skirtingą įvaizdį, kuris, be abejo, formavo ir mano lūkesčius. Žinojau, kad Martina Gebhardt nusipirko seną vienuolyną ir kad ten viskas subtilu ir paslaptinga.

Tuo tarpu „Töpfer“ mums buvo žinoma, kaip labai tvarkinga, draugiška, kukli savo įvaizdžiu kūdikių maistą ir kosmetiką gaminanti kompanija. Nors pagalvojus, nėra ko čia kuklintis – kompanija gyvuoja ilgiau nei 100 metų! Tas jų įvaizdžio paprastumas apgaulingas – nelabai ko įdomaus tikėjausi, o apsilankymas buvo tikrai įspūdingas.

„Töpfer“ įsikūrę kaime netoli Memingeno. Ten gamykla yra nuo 1926 metų. Anksčiau buvo prie Leipcigo. Persikėlė, nes čia mažiau pramonės ir daugiau geros žaliavos – pieno iš ekologinių ūkių, kurie nėra dideli ir kur karvės ėda gerą žolę bei būna daug lauke.

img_1507v

Aukštosios technologijos ir tiek. O iš išorės atrodo tiesiog dailus namelis.

„Töpfer“ maisto pagrindiniai pranašumai, lyginant su kitais ekologiškais gamintojais, yra du. Pirmas – kad jiems užtenka pieno iš tokių – pačių tinkamiausių – ūkių. Nes jų mastai nėra dideli. „Töpfer“ pieną ir grūdus perka iš aplink, turi nusistovėjusius patikimus tiekėjus. Kitas jų privalumas – jie viską gamina patys.

Skaityti toliau

Daržo gėrybės


Autorius on rugpjūčio 31, 2016

Šiemet, kaip niekad, užderėjo patisonų. Ir baltų, ir geltonų, ir didelių, ir mažesnių. Nemaniau, kad tiek jų turiu – kadangi pirmieji sodinukai nušalo, antrus sodinau visus, kuriuos turėjau. Kol augo, maniau kad moliūgai… Kai pamačiau vaisius, teko užsiimti padidintu patisonų vartojimu.

IMG_5692

Daugiausia suvalgėm tiesiog pakeptų ant keptuvės riekelėmis. Kalėdoms paprastai kepu perlinėmis kruopomis ir daržovėmis įdarytą moliūgą. Dabar pabandžiau patisoną – su troškintų daržovių ir pupelių įdaru.

Skaityti toliau

Veganiškas vieno kąsnio užkandis su tofu.

superkasniai_tofu_rutuliukai_su_matcha_chia_ir_juodaisiais_sezamais

Du šaukštus šilkinio tofu gerai ištrinkite, įmaišyti šaukštelį ispaninio šalavijo (chia) sėklų, 2 g matcha japoniškos žaliosios arbatos miltelių kulinarijai (vienas specialusis matcha dozavimo šaukštelis). Palikite, kol išbrinks chia sėklos ir masė sustandės. Tada formuokite nedidelius rutuliukus, į kiekvieną jų įspauskite po džiovintą spanguolę. Rutuliukus apvoliokite juodųjų sezamų sėklose ir patiekite. Skanaus!

Skaityti toliau