Guodos pastebėjimai

Guoda Azguridienė. Sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir ekonomikos analitikė


Veganiškas vieno kąsnio užkandis su tofu.

superkasniai_tofu_rutuliukai_su_matcha_chia_ir_juodaisiais_sezamais

Du šaukštus šilkinio tofu gerai ištrinkite, įmaišyti šaukštelį ispaninio šalavijo (chia) sėklų, 2 g matcha japoniškos žaliosios arbatos miltelių kulinarijai (vienas specialusis matcha dozavimo šaukštelis). Palikite, kol išbrinks chia sėklos ir masė sustandės. Tada formuokite nedidelius rutuliukus, į kiekvieną jų įspauskite po džiovintą spanguolę. Rutuliukus apvoliokite juodųjų sezamų sėklose ir patiekite. Skanaus!

Skaityti toliau

Cukinijos karaliauja!


Autorius on rugpjūčio 2, 2016

Dabar pats gerasis cukinijų metas! Kol jos dar jaunos ir šviežios, traškios ir nenusibodę. Prieš kelias dienas darėme improvizuotą cukinijų pikniką, kuris buvo visai paprastas paruošti ir, oi, skanus suvalgyti. Tiesa, cukinijos augo visai šalia, darže.

Cukinijas naudoju mažas ir vidutines. (Tas, kurių beaugant nespėjam suvalgyti, dedu į rūsį atsargoms). Pjaustau griežinėliais apie 1 cm storio. Kepu keptuvėje ant didokos (bet ne didžiausios) ugnies, apkepdama abi puses po porą minučių. Aliejų naudoju saulėgrąžų, kuris tinka kepimui. Jo pilu nedaug, tik kad neliptų prie keptuvės*. Barstau druska (žinoma, nerafinuota) ir prieskoniais. Arba prieskonių nebarstau – kaip nuotaika. Šį kartą naudojau Provanso žolelių mišinį. O pikniko „razina“ – pabarstyti keptas cukinijas sausų mielių dribsniais. Pikantiška!

Cukinijų piknikas

Cukinijų piknikas. Tie geltoni – patisonai.

Skaityti toliau

Lengvas desertas su daug skaidulų. Patiekite stikliniuose indeliuose, kad matytųsi spalvingi vaisiniai sluoksniai. Apatinis sluoksnis – „Rabenhorst“ tirštos obuolių ir mangų sultys, viršutinis – spanguolių sultys.

balksvojo_gyslocio_seklu_luobeliu_zele

Į taurę, kurioje ir bus patiektas desertas įpilkite 30 ml tirštų obuolių ir mangų sulčių, įmaišykite nubrauktą 1 arb. š. balkšvojo gysločio luobelių. Palaukite 20 min., kol sutirštės. Gaminkite antrą sluoksnį: ant viršaus atsargiai užpilkite 30 ml spanguolių sulčių ir į jas įmaišykite gysločio luobelių. Lukterkite, kol sutirštės. Prieš pat valgant užbarstykite migdolų drožlių.

Skanaus!

Skaityti toliau

Kodėl ekologiška svarbu?


Autorius on liepos 21, 2016

Informacijos perpildytoje visuomenėje mūsų gerovė daug priklauso nuo to, kaip mums pavyksta nuolat atsirinkti, kokia informacija svarbi, o kokia tik fonas, mada ar paprastoji rinkodara. (Moki pinigus – tave ir tavo produktą giria. Nebemoki, nebegiria.)

Įgūdžiai atskirti informaciją atsiranda, jei kasdien ją gaudamas apie tai pagalvoji. Tokius įgūdžius formuoti verta, nes jie yra gyvybiškai reikalingi. Kaip kažkada seniai žmogui norint išlikti, reikėjo turėti greitas kojas ir stiprius dantis, po to ilgą laiką tiesiog pakako turėti pakankamai intelekto. Šiandien svarbu nepaskęsti putojančioje informacijos jūroje.

Šiame kontekste norėčiau grįžti prie daug apkalbėto klausimo, kodėl ekologiška yra svarbu. Noriu grįžti, nes klausimas yra plataus mąsto, ne tik koks siaurai žemės ūkio, gamtosaugos ar mitybos. Juolab, kad vis atsiranda versijų, kad ekologiška nėra svarbu. Svarbu esą nusipirkti paslaugą pas teisingą konsultantą ir tiek.

341895

Pradėkime nuo gamtosaugos. Su ja situacija aiškiausia – ekologiniai ūkiai ir tausojanti gamyba yra geri gamtai, nes mažiau teršia (priminsiu, kad visai neteršiančios žmogaus veiklos apskritai nėra). Mažiau teršia auginamą kultūrą, aplinkui esančius augalus, vabzdžius ir gyvūnus, dirvožemį ir vandenį.

Skaityti toliau

Mitybos teorijų kilpos


Autorius on liepos 12, 2016

Nežinau, ar yra dar kur nors tokia sumaištis, kaip mitybos teorijose šiandien. Ir ji kyla ne dėl skirtingų tradicijų ar principinių požiūrių į žmogų bei gyvąją gamtą. Sumaištis kyla iš vadinamosios įrodymais pagrįstos mitybos tyrinėjimų srities.

Tradicinės mitybos sistemos praktiškai nekinta: ajurveda tūkstančius metų propaguoja laktovegetarinę mitybą, kinų tradicinė mokykla – mitybą be pieno ir su daug sojų, japonai – liesą racioną su daug žuvies ir jūros gėrybių, šiek tiek jaunesnė – antroposofinė kryptis – biodinamiškai užaugintus grūdus. Ir niekas pas juos nekinta, tik stiprėja įspėjimas nevalgyti rafinuotų (kitaip sakant – stipriai perdirbtų) maisto produktų.

Tuo tarpu šiuolaikinis mitybos mokslas kas 5–10 metų pakeičia išvadas iš esmės. Kaip tai atsitinka? Padaroma grupė tyrimų, pagal juos suformuojama rekomendacija A, kuri viešinama, tada žmonės ima jos laikytis, vengdami blogųjų produktų ir juos pakeisdami nepaminėtaisiais. Taip tų nepaminėtų suvartojama neproporcingai daug, mityba išsibalansuoja. Ir žmonės serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir prieš rekomendacijas A, ir naujomis. Tada mitybos tyrėjai kelia naujas hipotezes, daro naujus tyrimus, kurie generuoja naujas rekomendacijas ir paneigia buvusias… Atrodo labai nesolidžiai. Ir žmones veikia labai nesveikai.

FreeGreatPicture.com-6494-western-tableware

Skaityti toliau