Guodos pastebėjimai

Guoda Azguridienė. Sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir ekonomikos analitikė


Dar apie linų sėmenis


Autorius on balandžio 26, 2017

Rašau „dar“ ne dėl to, kad jau esu rašiusi, bet dėl to, kad Lietuvoje turbūt nėra kito maisto produkto, kuris būtų taip gerbiamas ir visuotinai pripažintas. Produktas be „nuodėmės“ pagal visas įmanomas sveikos mitybos teorijas:
– nealergizuojantis,
– be glitimo,
– beveik be sočiųjų riebalų ir cukraus,
– su daug skaidulų ir Omega 3,
– mūsų platumose augantis,
– jei ekologiškas, tai dar ir be pesticidų likučių.

Tai kam dar apie jį rašyti? Pirma, nes visi ar bent dalis gerumų pasimiršta. Antra, ne mažai žmonių nemėgsta linų sėmenų aliejaus ir mano, kad patys sėmenys bus panašaus skonio. Trečia, nuostabu visgi rasti maistą, kurio joks mitybos specialistas dar nesudirbo į miltus. Nes tokių labai jau mažai likę.

Linų sėmenys yra unikalus maistas. Viena vertus, turi daug labai svarbių maistingųjų medžiagų, visų pirma Omega 3 riebiųjų rūgščių. Kodėl jos tokios svarbios? Nes mes jų vartojame mažai, o jos  yra esminės mažinant uždegimus ir slopinant depresijas – kas yra visų šiuolaikinių lėtinių ligų aktualija. Kuo toliau, tuo labiau linkstama lėtines šiuo metu siautėjančias ligas (širdies kraujagyslių, cukrinį diabetą, vėžį, Alsheimerį) sieti su uždegimais organizme. O uždegimus slopina būtent alfa–linoleno rūgštis Omega 3 ir antioksidantai.

Skaityti toliau

Pavasarinės garšvų salotos


Autorius on balandžio 10, 2017

Manau, kad visi jau girdėjo apie garšvų bei kiaulpienių naudojimą maistui. Prirašyta yra apsčiai apie jų naudą, ypač atstatant organizmą po žiemos. Bet tikrai žinau, kad ne visi išgirdo.

Aš nemėginsiu pateikinėti savų argumentų, tik raginsiu pabandyti pasidaryti salotas su jomis. Tam reikės labai nedaug – tik garšvų, kiaulpienių ir nusiteikimo. Abiejų šių žolių rasti nesunku, jei turit ar žinot švarią pievelę. Skinti geriausia mažas, garšvas – dar pilnai neišskleistais lapeliais.

Su nusiteikimu gali būti prasčiau. „Triušių maistas“ – jau girdžiu sakant. „Dar to betrūko, kad aš piktžoles valgyčiau“ ir pan. Tiek garšvos, tiek kiaulpienės daugeliui daržininkų kelia prastas emocijas, nes jas tikrai sunku iš daržo išrauti, o užauga jos greitai (mano darže ir sode garšvų auga ypač daug, tai man tenka su jomis santykius aiškintis nuolat). Bet galim juk pagalvoti, kad kaip tik proga iš jų gauti naudos.

Skaityti toliau

Apie naminius ir pirktinius


Autorius on balandžio 6, 2017

Esu didelė gaminimo namie mėgėja ir advokatė. Gaminimas namie turi kelis esminius ir nenuginčijamus privalumus. Pirmas – žinai iš ko pagaminta. Antras – žinai, kokių jausmų ir minčių pridėjai. Trečias – patyrei kūrybos džiaugsmą.

Tačiau kaip ir kiekvienas reiškinys, gaminimas namie turi savų apribojimų. Pirmas ir rimčiausias apribojimas yra laikas. Jiegu tu darai tai, nedarai ko kito. Pavyzdžiui, jei gamini vakarienę, tuo metu neini pasivaikščioti, nekuri eilėraščių ir nesimokai su vaiku daugybos lentelės (kartu kažkiek gali, bet sunkiai).  Antra, kai kuriems darbams reikia investicijų, kurios pareikalauja lėšų, vietos, priežiūros ir kitų dalykų, kaip antai siuvimo mašina, daržas ant palangės, sulčių spaudimo, grūdų malimo, makaronų gaminimo mašinos ir pan. Trečia, ar tai teikia džiaugsmą? Gal tu tai darai tikrai džiugiai, bet ar kitiems artimiesiems tai patinka? Jie, pvz., gal norėtų tavo dėmesio kitoms veikloms arba kitų daiktų.

Aš nuo mažens buvau entuziastinga visko gamintoja (gerai, kad ne viską spėjau išmokti), tai artimieji buvo užversti mano megztomis servetėlėmis, kojinėmis su neitin dailiais kulnais, piešiniais, drožiniais ir panašiu gėriu. Vėliau, pamenu, taip norėdavosi ne naminio mezgimo megztinių, bet atrodė nesuvokiama pirkti megztinį, kai iš principo gali nusimegzti. Iš principo. Principas šis nugaišo, kai nusimegzti nebespėdavau fiziškai, o siūlai taip pabrango, kad šios veiklos finansinė nauda tapo gerokai abejotina. Megzti namie ar pirkti buvo man ryškiausias atvejis, kuomet turėjau labai sąmoningai apmąstyti savo veiklos alternatyvas. Šiandien jos atrodo visai aiškios – darbą darai, nes patiri jo naudą arba malonumą. Paprastai būna abiejų šių motyvų kombinacijos, nes daryti kažką nemėgstamo vien dėl to, kad naudinga, nekoks variantas.

Skaityti toliau

Kas sojų padažą priskiria prie sveiko maisto? Ne šiaip nekenksmingo, bet naudingo žarnynui, imunitetui, širdžiai ir t.t.? Nedaugelis. Nes prisižiūri ir prisiragauja sojų padažų, kurie su sveiku maistu iš tiesų neturi nieko bendro. Pagaminti kaip pigiau, paspalvinti ir pasaldinti.

O aš kalbu apie tradiciniu japonišku būdu pagamintą fermentuotą ekologiškų sojų padažą. O būdui šiam nei daug, nei mažai – virš tūkstančio metų. Miso ir sojų fermentavimo meistrai žino savo mokytojus ir tęsia tradicijas iš kartos į kartą, nes nuo meistro patirties bei intuicijos priklauso pasiekto skonio tobulumas.

Pradžiai pakalbėkime plačiau apie fermentuotą maistą. Girdime apie jį iš šen ir ten – kaip apie panacėją. Seniausią, tarsi neestetiškiausią (visokie kvapai, mikroorganizmai, į pelėsius panašūs dariniai) maistą moderniausiam švariausiam žmogui. Prisižaidėm su tuo sterilumu. Sunyko mūsų gerosios bakterijos ir užpuolė žmones visokios keistos ligos. Alerginės, autoimuninės, dirgliosios žarnos sindromai ir kitokie vargai. Kai tokios ligos užpuola, nelabai pasveiksi tabletėmis. Tenka radikaliai keistis.

Skaityti toliau

Konditeriniai žaidimai ir atradimai


Autorius on kovo 10, 2017

Saldainių su matcha receptą (receptas ČIA >>, autorė Jelena Rimavičienė) „Livinn – sveiki produktai“ skelbė Kalėdų laikotarpiu. Akį patraukė gražus vaizdas, bet dar labiau užkliuvo netikėti, bet man visai suprantami ingredientai. Hmm, avokadas su kokosų aliejumi… Gal ir nieko turėtų būti. Bet kaip visada per šventes prisiplanuoji daugiau nei gali padaryti ir geri sumanymai lieka kitam kartui.

Saldainius gaminau vyro gimtadieniui. Kažkodėl nenorėjau kepti pyrago – nors jis norėjo, žinau. Ir saldainiai jam atrodė įtartini. Hmmm… su avokadu. Bet matcha viską gelbsti, taigi gavusi sutikimą užsiėmiau.

Skaityti toliau

Detoksikacija ne fanams


Autorius on kovo 3, 2017

Pavasarį užsiimti švarinimu yra įprasta – tiek namų, tiek organizmo. Šluoti, šveisti, plauti ir vėdinti. Įprasta ne veltui, nes ir reikia, ir pagaliau norisi atsinaujinti. Tačiau, jei nesi fanas, mintis apie organizmo valymą arba detoksikaciją neįkvepia. Atrodo tik dar vienas „privalu“ kasdieniame privalomumų sąraše.

Detoksikacija – neabejotinai sveikatai naudinga procedūra. Tačiau tik tuomet, kai atlikta tinkamai. Ne tik ta prasme, kad pasirinksime teisingus autoritetus ir metodus, bet ir kaip tuo metu jausimės. Nes jei prisikursime naujo streso, naudos iš detoksikacijos gali ir nelabai likti. Bet kuriuo atveju, rimtu organizmo valymu, ypač su badavimu, užsiimti derėtų arba pačiam apie tai gerai išmanant, arba padedant specialistui. Ir pageidautina tuo metu nedirbti, bent jau pirmais kartais. Daug žmonių tai sėkmingai taiko ir nebeįsivaizduoja, kaip galima be to apsieiti. Tačiau ne visi yra fanai. Ir ne visi yra nusiteikę tiek investuoti.

Skaityti toliau

Sakysite, kaip čia yra? Juk tiek yra mokslinių rekomendacijų, kokį maistą valgyti sveika ir kokį ne. Net vaikai žino, kad sveikiau valgyti daržoves, o ne ledus, avokadus, o ne cepelinus, sriubą, o ne picą, raugintus kopūstus, o ne bulvių traškučius, gerti vandenį, o ne limonadą, o gyvenimą saldinti vaisiais bei cinamonu, o ne rafinuotu cukrumi.

Tiek straipsnių ir pagiriamųjų žodžių girdime grikiams, bolivinei balandai, burokėliams, spanguolėms ir ciberžolei ir tiek papeikiamųjų rūkytai dešrai, spirgų padažui ir greitam maistui, kad, atrodo, seniai viskas aišku, kas sveika ir kas ne. Ir tik kažkokie piktybiniai užsispyrėliai daro viską priešingai. Matyt, tik tam, kad pasinaudotų nemokama medicina ir vaistais… Žinoma, kad taip nėra. Tačiau kodėl tada taip lėtai keičiasi mūsų lėkštės turinys?

Skaityti toliau

Skonio subtilumai


Autorius on vasario 15, 2017

Vis rašau apie tai, kas sveika ir tvirtinu, kad tai būna ir skanu. Žinoma, būna ir neskanu, nes yra maisto gamintojų ir gaminimo būdų, kurie net geriausius produktus sugadina. Bet dabar būtent apie priešingą reiškinį – kai skonį žmonės sukuria.

Neaprašinėsiu savo mėgstamiausių skanėstų, tokių kaip „Centonze“ alyvuogių aliejus, juodieji ryžiai, „Bauck Hof“ biodinaminiai avižų dribsniai, „Altomayo“ kava, „Keiko“ žalioji ir „Lebensbaum“ Earl grey arbatos. Taip, žmonės prie jų stipriai prikiša nagus ir be jų žinių, darbo ir kantrybės jie tokie nebūtų. Bet čia noriu pakalbėti būtent apie išskirtinai vykusius receptus „Livinn – sveiki produktai“ asortimente.

Čempionas – ekologiškas „Bauck Hof“ pyrago ruošinys be glitimo Brownies. Taip, jame daug cukraus – bet mes ir nesiruošiame jo valgyti dažnai ir po daug. Pyragas tiek kupinas skonio, kad pakanka nedidelio gabalėlio. Jį itin lengva pasigaminti: greita ir paprasta, išeina visiems. Ir mėgsta jį visi – dar neteko sutikt nepamėgusio. Vaikai ypač – o su jais juk niekada nežinai. Valgytojai paprastai nepatiki, kad šis Brownies yra be kvietinių miltų. Taip, pyragas visų pirma skirtas glitimo netoleruojantiems. Bet didelė dalis jo mylėtojų apie tai net nežino, nes jiems neaktualu. Jie vertina jį dėl skanumo ir patogumo.

Skaityti toliau