Maisto produktų etiketes skaityti daugelis jau įprato. Taip, yra maisto priedai E, bet juos ir nesunku susirasti, ir pats jų kiekis produkte yra rimtas rodiklis. O ką daryti su kosmetika?

ES šalyse kosmetikos gaminių sudėtį ant pakuotės nurodyti privaloma. Atrodytų, tai kokia problema? Turime sudėtis, jas skaitome ir pagal tai sprendžiame, norime tokios kosmetikos ar ne. Cheminė ji ar natūrali, potencialiai dirginanti ar švelni ir t.t.

Tačiau nėra taip lengva. Mat kalba, kuria sudėtis nurodoma, yra cheminė. INCI – International Nomeclature of Cosmetic Ingredients – vartoja cheminius medžiagų pavadinimus, nepriklausomai nuo to, ar medžiaga yra visai sintetinė, išgauta cheminiais metodais, ar natūrali ir išgauta iš natūralių medžiagų švelniais būdais. Grynus augalų aliejų ar ekstraktų pavadinimus atpažinti nesunku – nurodomi lotyniški jų pavadinimai, kaip antai Rosa centifolia (rožė) ar Butyrospermum parkii (sviestmedis). Tačiau su bent kiek perdirbtomis medžiagomis to aiškumo nebėra – jos visos skamba chemiškai, net ir tos, kurios organizmą veikia kuo švelniausiai ir yra leidžiamos pačių griežčiausių ekologiškumo standartų. Pavyzdžiui, Coco glucoside ar Sodium olivate.

Read More