Žmones kamuojančių alergijų mastas yra didžiulis, ir jis tik auga. Gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio keista alergijų epochoje siekti natūralumo, kai visi puikiai žino, kad natūralūs produktai (pavyzdžiui, medus, riešutai, žuvis ir kt.) gali būti stiprūs alergenai. Tačiau tai yra tik pusė tiesos.
Žmonės tampa alergiški tuomet, kai organizmas užsiteršia (ir dėl to sutrinka jo normali veikla), o nuolat vartodami sintetinę kosmetiką, naudodami chemines valymo priemones, sintetinius rūbus ir daiktus bei perdirbtą maistą su sintetiniais priedais, jie būtent tai ir daro. Tarša šiuo atveju reiškia, kad dėl organizmui nebūdingų ir dažnai nepažįstamų medžiagų sutrinka jo pusiausvyra. Atskiros organų sistemos ar visas organizmas yra klaidinami tų svetimų medžiagų – jos iškreipia natūralią mūsų organizmo vidų medžiagų nuo kenksmingų ir ima kuo normaliausią maistą traktuoti kaip svetimkūnį – toks yra alergijos atsiradimo mechanizmas.
Be to, šiandien jau visiškai aišku, kad nemaža dalis sintetinių medžiagų pačios yra stiprūs alergenai bei kitų nepageidaujamų organizmo reakcijų sukėlėjai. Juos galime suvalgyti ne tiesiogiai mes, bet būti suvartojęs mūsų maistas: pavyzdžiui, augalai – purkšti pesticidais, o žuvys – gyvenę gyvsidabriu užterštame vandenyje. Dėl to iš įprastinėje maisto gamyboje leidžiamų naudoti šimtų maisto priedų (kvapų, dažiklių, tirštiklių, emulsiklių, konservantų), į ekologiškus produktus galima dėti tik kelias dešimtis pačių natūraliausių. Sąrašas medžiagų, kurias galima naudoti gaminant natūralią ir ekologišką kosmetiką, higienos ir švaros priemones, taip pat smarkiai ribotas.