Guodos pastebėjimai

Guoda Azguridienė. Sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Politika ir ekonomika Page 2 of 5

Šaknys tai karčios, o vaisiai?

Švietimas Lietuvoje yra sritis, kuriai verkiant reikia permainų. Bet jei kokia rimta permaina pradedama, tai nepatenkintųjų cypimas užgožia bet kokias diskusijas, kodėl ir kas padaryta. Suprantama: sistema sena, besiremianti į šlovingąją sovietinę tradiciją (nesvarbu, kad pakeistas istorijos ir literatūros turinys). Švietimo darbuotojai – konservatyvūs, pripratę turėti autoriteto imunitetą. Tačiau jau didelė dalis švietimo vartotojų – vaikų, jų tėvų, darbdavių ir visuomenės – šiandien turi visai kitus poreikius ir pratę bendrauti kitais būdais.

Atvejis klasikinis: uždelsus pokyčiams, neatitikimai tarp lūkesčių ir tik­rovės taip išauga, kad dialogas nevyksta. Taigi pati sistema galimybių artėti prie poreikių augdama ir tobulėdama turi labai mažai. Be to, kadangi švietimą pilnai valdo valstybė, savaiminis mokymasis ir prisitaikymas prie gyvenamojo meto negali vykti ir dėl administracinių, teisinių, ekonominių priežasčių. Tai vienas rimčiausių argumentų prieš valstybinio valdymo įsigalėjimą socialinėse sferose, pasmerkiantį jas pasyviam reformų laukimui. Reformos, kaip žinome, nepaisant kasmetinių ekonomikos autoritetų raginimų, neateina. Nes nėra politinės valios – kitaip tariant, politinio mąstymo ir atsakomybės už šalies perspektyvą. Banalu priminti, bet švietimas yra apie perspektyvą: nuo to, kaip ir ko mokome, priklauso, kokia visuomenė būsime po dešimties metų.

Read More

Žmonės ir imigrantai, bet ne tie

Noriu pakalbėti apie žmones, kurie gyvena Lietuvoje. Tiksliau – galėtų, bet dar negyvena. Apie imigrantus. Bet ne tuos, apie kuriuos visuotinai kalbama. Prie teiginio, kad jie čia dar negyvena, dedu prierašą: „o gaila“ – ir toliau pagrįsiu, kodėl.

Pagrįsti reikia, nes, pirma, ne vienas sakys, kad ir gerai, jog negyvena, mums visko daugiau liks: vietos, darbo vietų, pašalpų, dėmesio ir pan. Tai yra naivus paklydimas, ir tiek. Antra, gali atsitikti taip, kad jie niekada čia ir neapsigyvens, nes bus klausomasi pirmųjų arba tiesiog dėl inercijos, baimės ar tingulio išlaikoma situacija status quo.

Taigi kodėl tų žmonių iš kitur reikia? Gana paprasta: kraštas gyvas tik tada, kai jame gyvena žmonės. Tas yra tiesa, kalbant apie atskirą namą (kiek gyvybės apleistame name?), kvartalą (pavyzdžiui, labai gerai saugomo senamiesčio), kaimą (kuriuos išnykusius ir benykstančius viešai apgaili kas antras lietuvis). Juolab tai yra tiesa kalbant apie valstybę. Galime tapti visi labai sąmoningi ir patrio­tai (kas, žinia, negresia), bet jei mūsų bus mažai, tai ir gyvybės krašte bus menkai. Pirmieji tai pastebi stambieji verslai ir, pasiremdami skaičiais, pradeda konstatuoti „darbo jėgos trūkumą“, kuris neleidžia plėtotis jokiems stambesniems projektams. Ne tik dėl to, kad nėra pakankamai darbuotojų, bet ir dėl to, kad nebus vartotojų. Arba aptarnaujančių verslų. Arba aktyvaus kultūrinio gyvenimo, dėl ko kvalifikuotiems darbuotojams gyventi čia bus nuobodu ir jie pabėgs, kur įdomiau, dinamiškiau – gal į Singapūrą, gal į Varšuvą ar Berlyną.

Read More

Ekologiškumo tyrimai

Nemažai žmonių sunerimo išgirdę, kad „Galintos“ ekologiškuose grikiuose rasta pesticidų (konkrečiai glifosato), kuris 20 kartų viršija leidžiamą normą. Gamintojas aiškina ir tai atrodo visai logiška, kad grikiai superkami iš įvairių ekologinių ūkių, tai sunku dabar pasakyti, kuris ar kurie jų nesilaikė ne tik ekologinio, bet ir įprastinio ūkininkavimo taisyklių. Mat ekologiškuose produktuose pesticidų turi nebūti visai, o neekologiškiems nepakanka neviršyti leistinos normos.

Kas šiuo konkrečiu atveju kaltas, aiškinsis gamintojai, augintojai ir kontrolės institucijos. Aš noriu plačiau pakalbėti, kaip ekologiškumas kontroliuojamas.

grikiu_kruopos_straipsnis

Reikia turėti omenyje, kad praktiškai kiekvienam produktui pagaminti yra ne vieno, o kelių veikėjų grandinė. Yra ūkininkai, kurie augina, didmenininkai, kurie superka produkciją iš įvairių ūkininkų, perdirbėjai, kurie gamina gaminį, ir pardavėjai, kurie parduoda. Ekologiško maisto atveju, jie visi turi laikytis ekologiškumo standarto: ūkininkai ekologinio ūkininkavimo, gamintojai – ekologiškos gamybos. Netgi pardavėjai turi sertifikuotis kaip ekologiški pardavėjai, nors jie niekaip nebeprieina prie pačio produkto, jei produktas sufasuotas. Pardavėjas turi užtikrinti produkto atsekamumą – tai yra, kad būtų galima pagal dokumentus matyti, kokia partija iš kokio gamintojo atvažiavo.

Read More

Kodėl ekologiška svarbu?

Informacijos perpildytoje visuomenėje mūsų gerovė daug priklauso nuo to, kaip mums pavyksta nuolat atsirinkti, kokia informacija svarbi, o kokia tik fonas, mada ar paprastoji rinkodara. (Moki pinigus – tave ir tavo produktą giria. Nebemoki, nebegiria.)

Įgūdžiai atskirti informaciją atsiranda, jei kasdien ją gaudamas apie tai pagalvoji. Tokius įgūdžius formuoti verta, nes jie yra gyvybiškai reikalingi. Kaip kažkada seniai žmogui norint išlikti, reikėjo turėti greitas kojas ir stiprius dantis, po to ilgą laiką tiesiog pakako turėti pakankamai intelekto. Šiandien svarbu nepaskęsti putojančioje informacijos jūroje.

Šiame kontekste norėčiau grįžti prie daug apkalbėto klausimo, kodėl ekologiška yra svarbu. Noriu grįžti, nes klausimas yra plataus mąsto, ne tik koks siaurai žemės ūkio, gamtosaugos ar mitybos. Juolab, kad vis atsiranda versijų, kad ekologiška nėra svarbu. Svarbu esą nusipirkti paslaugą pas teisingą konsultantą ir tiek.

341895

Pradėkime nuo gamtosaugos. Su ja situacija aiškiausia – ekologiniai ūkiai ir tausojanti gamyba yra geri gamtai, nes mažiau teršia (priminsiu, kad visai neteršiančios žmogaus veiklos apskritai nėra). Mažiau teršia auginamą kultūrą, aplinkui esančius augalus, vabzdžius ir gyvūnus, dirvožemį ir vandenį.

Read More

Gyvenimas, koks yra

Neseniai klausydama radijo nugirdau, kad žmogaus psichinė sveikata sutrinka dėl vienos pamatinės priežasties – kai jis nepriima gyvenimo tokio, koks jis yra. Mintis tikrai visai nenauja, bet pirmą kartą ją išgirdau sudėtą taip koncentruotai ir iš mokslininkės psichologės lūpų. Ne tarp išmintingų ar meniškų pasvarstymų, ne iš Rytų filosofijos ar poezijos.

Nuo jos atsispyrę, galėtume apie daug ką kalbėti. Visų pirma apie žmonių psichinę sveikatą, kurios silpnumas Lietuvoje akis bado.

Dažnai visuomenininkų viešumoje klausiama, kokia didžiausia Lietuvos problema?

Read More

Page 2 of 5

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén