Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą

Gyvenimas per trumpas gerti eilinę arbatą – sako simpatinga senutė iš Keiko japoniškos ekologiškos arbatos plakato. Kol žiūri į plakatą, abejonių nekyla, kad ji teisi. Bet kai tik nusisuki, kyla masė klausimų: O kodėl ją gerti apskritai, tą žalią arbatą? Kodėl gerti japonišką? Kodėl ekologišką, kodėl Keiko? Gal apskritai geriau negerti nieko, tik vandenį, nes arbata kažkaip įdomiai veikia. Gal negerai?

Pagrindinis klausimas, kuris kyla protingam žmogui išgirdusiam kokį nors raginimą gerti valgyti ar kitaip vartoti, yra – kodėl turėčiau, antras – kodėl turėčiau tais argumentais tikėti. Žaliosios japoniškos arbatos atveju atsakyti nesunku – verta, nes 1) visokeriopai palanku sveikatai dėl didelės gausos antioksidantų, 2) skanu, malonu ir kitaip naudinga.

Kad malonu ir skanu reikia patirti, o dėl palankumo sveikatai – susipažinti su liudijimais. Žalioji arbata yra vienas seniausių žmonijos žinomų gėrimų – raštų apie jos naudą randama iš laikų prieš Kristų. Jokiam kitam augalui nėra skirta tiek daug mokslinių studijų. Vien medicinos srities publikacijų duomenų bazėse studijų apie žaliąją arbatą, kurios nurodo įvairiapusę šio gėrimo naudą sveikatai, skaičiuojama tūkstančiais.

Nuotrauka iš http://goo.gl/WZEKDa

Ir netgi nepaisant tokios gausos tyrimų, tikslūs ima atsirasti tik neseniai. Tikslūs turiu omenyje tokie, kurie skiria arbatas pagal arbatžolių paruošimo būdą, arbatos rūšį ir pan. O japoniška arbata gana radikaliai skiriasi nuo kiniškos, nors abi paprastai vadinamos tuo pačiu vardu – žalioji arbata. Japoniška tradicija nuskinti arbatos lapeliai kelias minutes pagarinami (kad neįvyktų fermentacija) ir džiovinami. Kiniška – kaitinami 1-2 valandas 270 oC temperatūroje, kitaip sakant, kepami. Autentiškos japoniškos arbatos yra mažai. Kinija pagamina 80% žaliosios arbatos pasaulyje, Japonija 7% ir tik 1% eksportuoja. Taigi japoniška retesnė, o ekologiška japoniška – juo labiau.

Nors kiek susipažinusiems su antioksidantais nereikia priminti, kad antioksidantai oksiduodamiesi “nuvertėja”. Todėl nepuolame girti vertingumu sveikatai pervirto brokolio, suvytusio ridikėlio ir išsivadėjusių prieskonių. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti suprantama, kad ilgai ir stipriai kaitinta arbata turės mažiau antioksidantų, nei trumpai ir švelniai apdorota, šviežiai surinkta arbata – daugiau nei metus lentynoje stovėjusi, o užpilta vėsesniu vandeniu ir trumpai laikyta, daugiau nei užplikyta verdančiu (dar blogiau kaip daroma kavinėse – verdančiu vandeniu su spaudimu iš kavos aparato). Beje, praimtą Keiko žaliosios arbatos pakelį rekomenduoja laikyti šaldiklyje, būtinai sandariai uždarytą ir užspaustą prie pakuotės pridėtu spaustuku. Europoje japoniška mača gaminama vienintelėje vietoje – Keiko kompanijos Vokietijoje. Mat tam reikia labai tikslių technologijų ir gilaus išmanymo. Kiti mačą veža iš jos šalies Japonijos, tačiau dėl to nukenčia šviežumas, o mačia milteliai ypač lengvai išsikvepia. (Apie antioksidantus dar parašysiu atskirai, nes mokslinių tyrimų lenteles ir grafikus reikia išversti į bent kiek suprantamą kalbą.)

Nuotrauka iš http://goo.gl/3VC2Qa

Antras esminis klausimas yra skonis. Gana daug žmonių teigia nemėgstantys žalios arbatos. Esą ji turi nemalonų geležies prieskonį arba atsiduoda žuvimi. Tai yra būdingiausi neteisingo paruošimo požymiai: arbata užpilta per karštu vandeniu arba arbatžolės ilgai mirkytos vandenyje. Japonišką žaliąją arbatą reikia užpilti 65-85 oC vandeniu, priklausomai nuo rūšies (kuo rūšis prabengesnė, tuo vėsesniu) ir laikyti iki minutės pirmą kartą, 15 sekundžių antrą ir 30 sekundžių trečią kartą. Netgi kiniška žalioji arbata, kuri yra gerokai labiau apdorota ir stipriau turi būti veikiama idant atiduotų savo syvus, verdančio vandens ir ilgo mirkimo vandenyje nepakenčia. Taigi pakanka teisingai užpilti kokybišką žaliąją arbatą, ir antioksidantus gausime kartu su maloniu skoniu. Beje, žaliąja arbata maistą užgėrinėti netinka.

Nuotrauka iš http://goo.gl/3VC2Qa

Nuotrauka iš http://goo.gl/3VC2Qa

Trečiasis klausimas yra apie poveikį. Žalioji arbata didina budrumą. Dėl to niekas neabejoja ir kai kurie dėl to jos vengia, manydami kad tai kofeinas ir dėl jo kartu pakils kraujospūdis. Tačiau žaliosios arbatos poveikis yra nulemtas toli gražu ne kofeino – jo yra, bet santykinai nedaug. Čia veikia visa puokštė medžiagų, tarp jų ir minėtieji antioksidantai. Kad ir kaip keista, bet žalioji arbata spaudimo nekelia ir širdį bei kraujotaką veikia teigiamai (priešuždegimiškai), taip pat teigiamai veikia cukraus balansą ir kitus mums svarbius sveikatos aspektus. Ypač gerai ji veikia protą: didina aiškumą, pozityvumą, ištvermę. Ne veltui senovėje naudota medituojančių ir kariūnų. Poveikis kiekvienam individualus, todėl turėtumėm pasireguliuoti arbatos stiprumą, kad proto aiškumo ir budrumo malonumai nekeltų jausmo, jog “per daug”. Žalioji arbata tonizuoja ilgesniam laikui nei kava, todėl vakare ją galės gerti ne visi. Beje, dėl kitų žaliosios arbatos gerumų. Kadangi jos paruošimui reikia šiek tiek dėmesio, negalime to daryti viena ranka arba tuo pat metu tvarkydami reikalus – taigi esame priversti bent trumpam atsitraukti nuo darbo rutinos. O tai yra sveikiausia, ką galima nuveikti savo sveikatos labui.