Atėjus vasarai daugelio galvos skausmas yra sugalvoti, kaip gintis nuo uodų, erkių ir kitų kandikų būnant gamtoje. Sąmoningesni vartotojai nemano, kad pakanka pasipurkšti bet kuo, kas žada apsaugą, ir viskas bus gerai. Nes patys repelentai yra stiprūs chemikalai.

Natūralių repelentų pasirinkimas rinkoje yra smarkiai sumažėjęs dėl teisinio reguliavimo. Visus purškalus ir tepalus, kurie vadina save vabzdžius baidančiais, privalu registruoti ir mokėti nemenkus pinigus. Taip produktai brangsta ir mažėja jų pasirinkimas, o išmanesni vartotojai imasi tepalus maišyti patys. Juolab, kad receptų internete apstu. Kas eterinius aliejus pažįsta, tiems tai tik naujas kūrybos laukas, juolab, kad išbandyti labai paprasta – sumaišai, išsitepi, išeini į kiemą ir viskas tampa žiauriai aišku. Žiaurumo dydis atvikščiai proporcingas tepalo efektyvumui… t.y., kuo tepalas geresnis, tuo mažiau įkandimų.

Tačiau nemažai žmonių eterinių aliejų privengia. Vieni dėl nežinojimo, kiti dėl neigiamos nuostatos eterinių aliejų atžvilgiu, esą jie gali sudirginti. Ši nuostata pastaruoju metu aktyviai formuojama cheminės kosmetikos propaguotojų, ji atsispindi neretoje kosmetikos saugumo vertinimo duomenų bazėje ar nuomonėje. Dažniausiai tos baimės yra nepagrįstos. Galima būtų kalbėti daug, kodėl taip yra, tačiau kitą kartą, šiandien tema praktinė. Aromaterapija – eterinių aliejų mokslas – iš tiesų yra sudėtinga ir subtili disciplina, todėl žinojimas čia būtinas. Bet tų pavojų nėra tiek daug, kiek jų piešiama.

Ką reikia žinoti gaminant tepalus vabzdžiams atbaidyti? Pirma, kad eterinius aliejus būtina lašinti į bazinį aliejų, o ne naudoti ta koncentruota forma, kokia jie parduodami. Bendra taisyklė: 5 lašai eterinio į 10 ml bazinio aliejaus (kokosų, sezamų, migdolų, alyvuogių ar kt.). Jei tai prieskoninis eterinis aliejus arba tepti ruošiamasi ant veido: bus 1–2 lašai/10 ml bazinio. Jei ruošiamasi naudoti eterinius aliejus vaikams ir nėščiosioms, reikia specialiai pasidomėti, kokius aliejus konkrečiai galima vartoti, kokie kiekiai bei būdai yra saugūs. Vaikams visos dozės būna mažesnės.

Belieka išsirinkti pačius aliejus. Kaip bazinį aliejų tepalui nuo uodų rekomenduočiau naudoti nerafinuotą kokosų aliejų. Visų pirma jis pats vabzdžių yra nemėgstamas (nors gardžiai kvepia), mažiausiai tepa rūbus, nebijo šilumos ir teikia tam tikrą apsaugą nuo saulės. Bet, žinoma, gali būti ir kiti. Iš eterinių aliejų šiam tikslui dažnai naudojami patys populiariausi eteriniai aliejai, tokie kaip levandų, įvairių rūšių eukaliptų, citrinžolių, arbatmedžių, rozmarinų.

Galima rasti ir moksliškai pagrįstų formulių, ir pasirinkti aliejus pagal konkrečius vabzdžius. Aš pati išbandžiau labai paprastą formulę, kuriai pasigaminti nepirkau nieko specialiai. Man ji kol kas neblogai pasiteisina: į 30 ml kokosų aliejaus indelį (pašildyto, kad būtų skystas) įlašinau 10 lašų arbatmedžio eterinio aliejaus. Šiuo mišiniu tepu kūną (veidą taip pat) prieš einant į lauką. Uodai aplink zyzia, bet netupia. Mano vertinimu, toks tepalas laiko ilgiau, nei eterinių aliejų purškalas ant rūbų. Be to, gerai drėkina odą, kas svarbu būnant saulėje. Kaip matote, mano naudojama koncentracija yra mažesnė nei rekomenduojami 5 lašai į 10 ml. Bet aš tepiau ir ant veido, ir dukrai.

Toliau pateikiu ištrauką iš interviu su parfumere, aromaterapijos žinove Laime Kiškūne apie eterinius aliejus, kurių reikėtų vengti tepti ant odos.

„Yra eterinių aliejų, kurių koncentracija kosmetikos priemonėse turi būti labai maža – iki 0,01%. Tai pasakytina apie eterinius aliejus, turinčius agresyvių fenolinių junginių: cinamalio, timolio ir karvakrolio, kurie gali sukelti stiprų odos sudirgimą ir dermatitą. Visų pirma minėčiau cinamono žievės eterinį aliejų. Kosmetikoje taip pat nerekomenduočiau patiems naudoti čiobrelių, raudonėlių, dašių eterinių aliejų, jei nesate specialistai. Jei esate specialistai, turite tiksliai suskaičiuoti koncentraciją. Kita grupė yra fototoksiniai (didinantys odos jautrumą saulės šviesai) eteriniai aliejai. Tai citrusų ir skėtinių augalų eteriniai aliejai: kaip antai laimų, citrinų, greipfrutų, salierų. Fototoksiškumu pasižymi tik spausti iš žievelių citrusų eteriniai aliejai (į juos patenka furanokumarinai). Kosmetikos su jais nereikėtų naudoti prieš einant į saulę, nes ypač laimų ar bergamočių eterinis aliejus gali itin padidinti odos jautrumą ir sukelti sunkų odos nudegimą. Turi praeiti bent keletas valandų po kosmetikos su skėtinių ar citrusų eterinių aliejų panaudojimo, kad per tą laiką eteriniai aliejai pilnai pasišalintų iš odos ląstelių. Taigi juos ramiai galima naudoti naktiniams kremams ar kitoje vakare naudojamoje kosmetikoje. Šie įspėjimai galioja kai kalbame apie kontaktą su oda. Jei norisi bergamočių, salierų ar šventagaršvių kvapo, jų eteriniai aliejai puikiai gali būti naudojami kartu su kitais citrusų, prieskonių ar medžių aliejais patalpų kvepinimui bet kuriuo paros metu.
Taip pat nereikėtų naudoti pasenusių ar ne itin kokybiškų eterinių aliejų, juose gali būti peroksidų, kurie stipriai sudirgins odą, ypač tai pasakytina apie spygliuočius, mirtenes. Neaiškios kilmės eteriniuose aliejuose gali būti sintetinių, alergizuojančių junginių. Todėl tam tikras budrumas visuomet reikalingas.“