Neseniai prisiminiau anksčiau išbandytą, bet primirštą puikų žieminį desertinį derinį. Be cukraus ir saldiklių, nei kepti, nei malti, nei „blendinti“, nei greitai gendančių produktų turėti.
Vienai porcijai: supjaustyti pusę banano, užpilti po šaukštą goji uogų, skaldytų kakavos pupelių ir kokosų grietinėlės. Suvalgyti pačiam su nieku nesidalinant – kitam pagaminti atskirą indelį.
Man šis desertas nuostabus skonių deriniu. Nesu didelė bananų mylėtoja – man jo saldumą ir „muiliškumą“ norisi uždengti aiškiais ir gaiviais skoniais. Rūgštokos goji ir kartoka kakava (čia naudoju raw pupeles) tinka kaip tik. Kokosų grietinėlė apjungia visą derinį ir priduoda aromato. Nors ranka kilo, net nebarsčiau cinamonu – kad nebūtų per daug stiprių skonių.
Apie deserto sveikumą neverta daug burnos aušinti – visi ingredientai priklauso supermaistui, taigi kupini maistingųjų medžiagų, o papildomo balasto – jokio. Kakavos pupelėse itin gausu antioksidantų, geležies, baltymų. Ir desertui suteikia ne tik skonio, bet ir traškumo.
Greita paruošti, paprasta, skanu, vertinga ir netgi sotu.
Virginija
Būtinai išmėginsiu…
Anonymous
Sveiki,
Ar kakavos pupelės ne kietos kramtymui?
Guoda
Nekietos, tik traškios. Laikau jas užsukamame indelyje.
Aris
Na, tos kur buvo pabarstyta, tikrai ne kietos, nes tik gabaliukai. Tikrai puikiai dera su kitais ingredientais.
Rasa
Sveiki,
Ar goji uogų nereikia pamirkyti prieš valgant ir dedant į tokį desertą?
Guoda
Goji uogų nemirkau. Naudoju Livinn fasuotas – nei karto nebuvo per kietos. Manau, galėtų sudžiūti nebent laikomos ilgai ir nesandarioje pakuotėje.
genovaite
domina-ar kokosu grietinele butu galima pasigamint?namuose spaudziu alieju.
Guoda
Aš tiesa pasakius, nematau prasmės gamintis dalykus namie, kai žaliava yra ne mūsų pačių. Geri gamintojai sultims, džemams, aliejui, granolai, augaliniam pienui ir pan. naudoja tokią žaliavą, kokios mes parduotuvėse net matę nesame. Iš ekologiškų sertifikuotų ūkių, iš pastovių tiekėjų, patikrintą savose ir išorinėse laboratorijose. Ir technologijas jie turi geresnes: kur galima pasterizuoti žemesnėje temperatūroje, aliejų išspausti vakuume ir pan., ko namų sąlygoms nepadarysi. Kokosų aliejaus spaudimui naminė technologija gal ir tinka, bet žaliava tikrai nebus to lygio. Ką manyčiau, kad tikrai verta daryti namie, tai maltis šviežius miltus. Bet neprisiruošiu įsigyti prietaiso. Gal kas turit tokios patirties?
Lilija
Sveika, Guoda, priimu Tave kaip sveikos mitybos profesionalę. Todėl prašau Tavo nuomonės apie tokius teiginius, netgi priešpriešinę mitybą:
Maistas, kuriame daugiau anti-maistinių medžiagų:
Grūdai, grūdų produktai, į grūdus panašios sėklos ir ankštiniai augalai, tokie kaip kviečiai, miežiai, rugiai, avižos, spelta, rudieji ryžiai, kukurūzai, kynva, lęšiai, raudonosios pupelės, juodosios pupelės, pinto pupelės, hariko pupelės. Apdirbti grūdai ir grūdų produktai, įskaitant ir baltus ryžius, miltus, duoną, košes, krekerius, sausainius ar makaronus /http://homosanitus.lt/
Guoda
Šiais laikais būti pavadintu “profesionalu” nėra didelis komplimentas :). O ir bendrai aš savęs profesionale nelaikau, tik tyrinėtoja. Mat profesionalas žvelgia giliai, bet siaurai. Iš savo išmanymo ir savo logikos, naudodamas tam tikrovės tyrinėjimui būdingus įrankius. Profesionalo profesija riboja. O mityba yra labai integralus dalykas, kaip ir pats žmogus. Jam reikalingas itin platus požiūris, kuris derina autoritetus su asmeninėm nuomonėm bei nuojautom, teorines žinias su savai potyriais ir savistaba.
Kaip esu ne kartą rašius – pasaulyje apstu mitybos teorijų, kurios grindžia savo teiginius moksliniais tyrimais, bet rekomendacijos prieštarauja viena kitai. Viena iš tokių pozicijų yra jūsų nurodyta. Aš apie tas skirtingas teorijas daug kalbu savo knygoje. Čia nėra tam vietos. Galiu tik patarti praktiškai: jei kažką perskaitėt ir Jums atrodo labai labai tiesa, puiku. Dar perskaitykit bent dvi geras knygas, kurios teigia priešingai, tada susiveskit sau bendrą vardiklį ir kas atrodys tiesa išbandykit – mėnesį, kelis, pusmetį. Beje, vasara eksperimentams su maistu palankesnė.
Aš pati mėgstu ir valgau čia išvardintus produktus. Mirkau, nupilu vandenį, atidžiai graibau putas, dedu prieskonių. Vengiu rafinuotų grūdų produktų, ypač su mielėmis. Man tokia mityba tinka. Tikrai žinau žmonių, kurie ankštinių nevirškina, net ir mirkytų, tačiau ne visų rūšių. Be to prie kiekvieno maisto organizmui reikia laiko priprasti.