Jau įpusėjo mūsų mėnuo be cukraus. Aš jame formaliai nedalyvauju, nes komentuoju Skaivos patirtis, rengiu patarimus ir atsakinėju kitiems dalyviams. Bet realiai cukrų smarkiai „prisukusi“ esu ir pati, nors iš anksto ir nesiruošiau to daryti. Pirma, ruošiausi projektui rinkdama informaciją ir stebėdama produktų sudėtis. Tad pasidariau kaip cukraus sudėtyse medžiotoja – tik paimu kokį nors maisto pakelį, tuoj žiūriu, kiek yra cukraus. Antra aplinkybė buvo ta, kad skridau į JAV. Cukraus patirtys kelionės metu buvo stiprios.
Gigantiška smoothy porcija
Pradėkime nuo lėktuvų. Maistas lėktuve šiais laikais retenybė, bet kai skrendi virš 10 valandų, jau tampa aktualu. Ir dar duoda užkandžių. Tai va, tų užkandžių sudėtis buvo įspūdinga. Ir sausainiukai, ir šokoladas, ir pyragėlis buvo iš trijų rūšių cukraus pirmu numeriu. Pabandžiau skonį, tai net sutraukė. Net ne nuo saldumo, nuo sintetikos. Sutinku, kad stebinti labai neturėtų – masinis maitinimas, visi taupo pinigus. Bet avialinijos ne pigiųjų skrydžių buvo, o per didelio cukraus vartojimo bėdos – ne vakar išlindusi aktualija.
Amerikoje labai gerai pamačiau, ką reiškia įprotis. Šalis didelė, įpročiai gali skirtis, tai patikslinsiu – buvau Floridoje. Pradžioje tvarkiau darbinius reikalus, todėl gyvenau viešbutyje. Išėjau pasižvalgyti po apylinkes, žiūriu – tropinis sulčių baras. Vaisių vietinių taigi apstu, galvoju – kaip gerai, kartu ir pavalgysiu, ir vietiniais skanėstais pasimėgausiu. Gėrimų dydis vienas, galite įtarti koks – pas mus tokių didelių nebūna. Visur reklamos apie smoothy (taisyklingai rekomenduoja vadinti „tirštas švelnus gėrimas iš šviežių vaisių“, bet vargu, ar kas supras) naudą organizmui, vitaminus ir t.t. Užsisakau paprastą variantą – apelsinai, ananasai, mangai. Gaunu savo gigantišką porciją. Paragauju – ledinė. Kad juos kur galai, pamiršau pasakyt, kad ledų nedėtų (nors kaip teko vėliau patirti, toks prašymas pasmerktas neįvykdymui). Palaukiu, kol įgaus įmanomą gerti temperatūrą, paragauju dar kartą – saldumas lipa per ausis. Galvoju, gal čia tie ananasai tokie saldūs, juk negali būti, kad pridėjo cukraus. Kuriems galams? Juk vaisiai ir taip saldūs. Paragauju dar kartą. Gali būti. Tikrai jaučiasi cukrus paprastasis, ir stipriai. Kad ir kaip norėjau valgyti, išpyliau. Buvo ne tik neskanu, bet ir siaubas ėmė, kaip reikės jaustis tokią dozę saldumo į save susipylus.
Bet visiems aplinkui skanu. Nes pripratę. Lygiai taip pat skanu į cukraus koncentratą panašūs saldainiai, kepiniai, kur iš saldainių kepami sausainiai ir pyragai, kur saldumas net neragavus gomurį užgula. Vieną kartą vidury dienos labai norėjau valgyti, tai kavinėj nusipirkau avižinį sausainį. Atrodė, gal jis bus valgomas. O naivume, jis buvo dar vienas cukraus primirkytas daiktas.
Antrą kelionės dalį gyvenau pas gimines. Jie namie saldžiai nevalgo, o saldėsių niekur nepirkom, tai visai natūraliai išėjo savaitė be cukraus. Tik įdomu buvo tai, kad saldumynų ne tik kad nesinorėjo ragauti, bet stipriai norėjosi jų neliesti – būtent dėl tokios cukraus gausos bei koncentracijos. Buvo proga pamąstyti dar kartą apie įprotį. Jei visi valgo saldžiai, jiems gamina saldžiai. Tada tie, kuriems tai nepatinka – arba pripranta, arba visai tų produktų nevartoja. Kol pastarųjų nepasidarys kritinė masė, niekas receptūrų nekeis.
Aš pirmą kartą supratau, kodėl internete pilna įspėjimų, kad smoothy nėra sveika. Galvojau ir tebegalvoju, jei žmogus išgeria stiklinę tirštų vaisių sulčių, jis pasisotina ir vitaminų gauna. Juk daug geriau negu dauguma kitų įprastinių užkandžių. Bet jei jie prisaldinti, šalti kaip ledas ir pusė litro, tai apie kokį sveikumą kalbėti. Beje, Lietuvoje neteko niekur gerti šviežiai spaustų sulčių saldintų. Geresnės jos būna ar blogesnės (jei patys vaisiai tiesiog iš prekybos centro, tai nelabai tos pridėtinės vertės), bet saldintų nepatyriau. Ir porcijom tokiom niekas negeria. Nesame taip pripratę. Laimei.
Pusryčiai viešbutyje. Daug saldžių galimybių: indelis džiovintų spanguolių (saldžių), indelis razinų ir toks pat indelis rudo cukraus
Anonymous
O kaip dėl natūralaus medaus? Kiek per dieną jo galima suvartoti? Ar iš vis rekomenduojate? Vaikams dažnai naudoju medų vietoj cukraus. Kartais gaunasi ir vienas valgomas šaukštas per dieną.
Inesa
Guoda, o kaip dėl ledų? Artėja vasara, tai darosi aktualu. Aišku geriausia namie gaminti, bet ne visada yra laiko ir galimybių.. Gal tyrinėjote kurie iš pramoninių “mažiausiai” turi blogybių? Galvojau, kad “Dadu” visai neblogi, bet neseniai etikėje patyrinėujau, kad ir gliukozės-fruktozės sirupai įeina, ir dar visokių “gliceridų”.. Kokius pramoninius pati valgote, ar neperkate išvis?
Guoda
Pokalbių šou tokiais atvejais sakoma “geras klausimas”. Ta prasme, kad atsakantysis neturi atsakymo. Tikrai malonaus atsakymo neturiu. Ledai savo sudėtimi yra iš pačių nesveikiausių produktų kategorijų. Ir suprantama kodėl – juk desertas, tai turi būti saldu, valgyti turi būti patogu, o tirpsta. Reikia tirštikliu, stabilizatorių ir daug kitų E. Be to, turi būti pigu, nes labai paklausi prekė. Mano patarimas būtų vengti ledų su įdarais, nes į įdarus pridedama ypač daug maisto priedų. Aš dar žiūriu užrašą, kad “pagaminta iš šviežios grietinėlės”. Mes ledus valgome labai saikingai ir tik kai karšta. Paprastai važiuodami namo iš kaimo. Kelionės metu išsistudijuojam sudėtis kitam kartui. Gamintojo įvardinti negaliu, nes receptūros ir rūšys kinta.