“Ciao Siciliano!” – dar skamba galvoje žinomos dainos motyvas. Ne, nesu galutinai įsimylėjus Italijos, Sicililijos, italų muzikos, mados ir kt. Bet negaliu sakyti, kad esu tam abejinga – gamtai, architektūrai, maistui, o iš jo – ypač alyvuogių aliejui.
Būtent alyvuogių aliejaus proga spalio paskutinę savaitę važiavome į Siciliją. Į Antonino Andrea Centonze (tarti Čentonce) ekologinį ūkį Sicilijos vakaruose, netoli Castelvetrano miestelio. Kad ir kaip skambėtų senoviškai interneto amžiuje – pačiupinėti alyvuogių savo rankomis. Alyvuogių aliejų ragauta priragauta: įvairiausių gamintojų, alyvuogių rūšių, bio, demeter ir paveldo (saugoma geografinė nuoroda). Su ragavimo pamokomis ir savarankiškai, įsijaučiant į valgytojo, maisto gamintojo ir pardavėjo vaidmenį. Bet savo rankomis proceso nebuvo tekę patirti. Prieš tai buvome pas Itališko aliejaus gamintojus “La Molazza” Kalabrijoje, kai alyvuogės dar nebuvo pradėtos rinkti, vyko tik paruošiamieji darbai.
Nors nesu didelė kinestetikė, visgi turiu pripažinti, kad fizinis prisilietimas prie proceso iš esmės keičia suvokimo lygį. Nors apie alyvuogių aliejų, atrodo, žinojau daug, bet jų rinkimas padarė didžiulį įspūdį. Pačiu alyvuogių pajutimu.
Read More
