Iš knygos*. Be GMO

Ekologiškuose produktuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) – sertifikuojant tikrinama sėkla. Nuomonės dėl GMO gana aiškiai išsiskiria į stovyklas „už“ ir prieš“, nors argumentai yra smarkiai supainioti. Vienas argumentas už tai, kad GMO nekenkia – mokslas neįrodė, jog kenkia. Tuo remtis yra paprasčiausia loginė klaida. Jei neįrodė, kad kenkia, visai nereiškia, kad nekenkia, taigi gali būti, kad kenkia. O jei gali būti, tai visiškai elementaru, jog reikėtų to vengti. Juolab kad net ir mokslui nepasitarnausite valgydami tuos GMO, jei kartu nevykdomas tvarkingas jūsų vartojimo ir organizmo būklės stebėjimas.

Nuotrauka iš http://goo.gl/BGh11E

GMO, klonavimo ir bendrai technologijų etikos temoms daug dėmesio skiria Dalai Lama savo labai mokslui pagarbioje knygoje apie mokslą ir dvasingumą. Jis pastebi, kad „tarpusavio sąsajų tinklas, kuris charakterizuoja aplinką, yra per sudėtingas, kad galėtume numatyti pasekmes“ (23).

Jei remsimės oficialia informacija, tai veikiausiai manysime, kad ES, taigi ir Lietuvoje, galioja tokia GMO naudojimo ir ženklinimo tvarka, kad kiekvienas gali pats pasirinkti, vartoti GMO ar ne, nes ant produkto tai užrašyta. Ši prievolė ES galioja nuo 1997 m., o JAV tik 2013 m. svarstomi analogiški teisės aktai (24). Tenka pripažinti, kad ES šalyse situacija yra geresnė nei JAV, tačiau tikrai nėra gera. Mat produktai, kurių etiketėse GMO paminėti, sudaro tik pusę istorijos. Beje, siūlyčiau atkreipti dėmesį ir į juos – sąrašus maisto produktų su GMO periodiškai skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo interneto svetainėje. Tarp jų daugybė pigių užkandėlių vaikams: saldainių-žaisliukų, siurprizų, sausainių, vafliukų, spurgyčių, bandelių. Žmonės mėgsta pirkti saldumynus vaikams, ypač kai tie saldumynai pigūs (keista ta tėvų bei senelių meilė…).

Nuotrauka iš http://goo.gl/y4H3s

O kokia antroji istorijos pusė? Ji tokia, kad mes matome tik tų gamintojų produktus su GMO, kurie tai pamini. O tų, kurie nepamini, nematome. Ir nebūtinai apie apgaudinėjančius kalbu (jų yra visur ir visada bus), bet apie tai, kad prievolės tikrinti žaliavas dėl GMO nėra. Yra tik prievolė žymėti etiketėje, jei GMO sudaro daugiau nei 0,9% produkto masės. Net ir legaliai tai puiki niša plėtoti GMO pagrindu sukurtų maisto priedų (pavyzdžiui, fermentų) naudojimą – nustatytos ribos pilnai pakanka. Tačiau svarbiausia, kad nesant prievolės produktus dėl GMO tikrinti, tikimybė juos aptikti yra labai nedidelė. Gamintojas gali ir nežinoti, kad jo naudojamas, pavyzdžiui, rapsų ar sojos aliejus, yra su GMO, kol jo arba jo tiekėjo nepatikrins atsakingos tarnybos (Lietuvoje – VMVT). Tikrinimai šie yra atrankiniai, taigi žmogus gali būti šventai įsitikinęs, kad augina rapsus be GMO, nes perkant sėklą apie GMO dokumentuose nebuvo pažymėta. Tačiau jei tai nėra ekologinis ūkis, gali būti, kad yra kitaip. Iki visai neseniai tiktai ekologinio ūkio ir gamybos standartas reikalavo iš gamintojų, kad jie patys kontroliuotų, kokią sėklą ir žaliavą naudoja. Neseniai ši sąlyga įtraukta ir į išskirtinės kokybės produkto (25) (IKP) standartą. Kai kurie sako – aš vartoti nenoriu, bet dėl kitų – ne mano reikalas. Tačiau GMO nėra joks asmeninis pasirinkimas. Mat genetiškai modifikuoti augalai plinta ir maišosi. Kaip pažymi ląstelės biologas Bruce‘as H. Liptonas, nauji genetikos tyrimai rodo, kad genų perdavimas vyksta ir tarp skirtingų rūšių. Skirtingų biologinių rūšių ribos nėra tokios griežtos, o atskiras organizmas nėra toks jau autonomiškas, kaip rašoma vadovėliuose. Todėl genetiniai pakeitimai vienose kultūrose gali pakeisti ne tik juos pačius, bet ir kitas rūšis bei visą biosferą. Yra ir labai konkrečių jau stebimų neigiamų reiškinių. „Genų mainai tarp GMO žemės ūkio kultūrų ir įprastinių pasėlių lėmė naujų itin atsparių ligoms piktžolių rūšių atsiradimą“ (26).

Pasak Dalai Lamos, „šiandienos iššūkiai tokie reikšmingi ir piktnaudžiavimo technologijomis pavojus toks didelis, jog visai žmonijai gresia tikra katastrofa, todėl aš manau, jog mums reikia savotiško moralinio kompaso… [Reikalinga] holistinė perspektyva tokios žmonių visuomenės, kuri pripažintų nedalomai tarpusavyje susijusią gyvų būtybių ir jas supančios aplinkos prigimtį“ (27).

Kiekviena ekosistema reaguoja į savo dalyvių pokyčius. Jei pakinta kokie nors augalai, neįmanoma, kad nepakis su jais draugaujantys vabzdžiai ar mikroorganizmai, o tada ir dirvožemis, dėl jo kiti augalai, vanduo, gyvūnai… žmonės. Ypač kai tų augalų auginama daug: genetiškai modifikuoti kukurūzai, rapsai, soja užima milžiniškus plotus. JAV jau sunku rasti kitokių: čia genetiškai modifikuota 90% auginamų kukurūzų, medvilnės ir rapsų, 93% sojos pupelių, 95% cukrinių runkelių. JAV pasaulyje pirmauja pagal GMO naudojimą pasėliuose. Kartu su Kanada, Argentina, Brazilija ir Indija ji užaugina 90% visų pasaulio GMO pasėlių (28).

Nuotrauka iš http://goo.gl/y4H3s

Nemodifikuotų atitinkamų kultūrų kainos auga. Vartotojams (įskaitant perdirbamąją pramonę) kainos argumentas tampa vis įtikinamesniu GMO naudai. Tad produktų visai be GMO mažėja.

Rinkos ekonomikos dėsniai sako, kad kai produktų ir kultūrų be GMO kainos pasieks kritinę ribą, investicijos natūraliai ims migruoti į be GMO sritį. Tai viltis kryptį pakeisti. Tačiau esama trijų „bet“. Pirmas – biologinis: ar bepavyks GMO išguiti, kai jau bus atsitikę pokyčiai ekosistemose? Gamtą gerai suprantantys žmonės sako, kad ji kantri ir jos procesai atstatomi. Net labiausiai užterštoje žemėje po kažkiek laiko ima augti žolė. Amžinybės masteliu, taip. Tačiau kokia aplinka bus žmogui, kaip rūšiai, gyventi tol, kol šie procesai vyks? Kai kurie mūsų patiriami gamtos prisitaikymo reiškiniai mums visai nepatinka (sausros, taifūnai, potvyniai, žemės drebėjimai, nauji kenkėjai ir ligos), nenustebčiau jei prie jų greitai prijungsime ir apčiuopiamas GMO pasekmes.

Antrasis „bet“ – ekonominis: šiandien jokioje pasaulio valstybėje rinkos ekonomika neveikia laisvai, o žemės ūkyje – ypač. Valstybinis reguliavimas yra tiek įsišaknijęs į visą gamybos–vartojimo grandinę (subsidijos, kvotos, muitai konkuruojančioms kultūroms, reguliuojamos supirkimo kainos, PVM lengvatos, informacijos apribojimai ir t. t.), kad natūralūs paklausos–pasiūlos mechanizmai veikia lėtai ir netiksliai. Galime jau seniai nenorėti kokių nors medžiagų, bet jos tebebus naudojamos, nes tarpvalstybiniai susitarimai, mokesčiai ar kiti socialinės inžinerijos sprendimai neleidžia atsirasti alternatyvoms.

Trečiasis „bet“ – politinis. Šiuolaikinės valstybės valdžios yra taip glaudžiai suaugę su stambiomis interesų grupėmis (nebūtinai verslu), kad savo vartotojų naudos nepaiso. Tuo tarpu vartotojai yra taip korumpuoti vadinamosios gerovės valstybės išmokų bei įvairiausių lengvatų, kad išgirdę iš politikų argumentą, jog be GMO bus brangiau, nieko keisti nebenori (29). Pastarosios dvi aplinkybės yra priežastis, kodėl nemanau, kad GMO teisinis draudimas yra labai efektyvi priemonė. Tiesiog to draudimo netaikys tiek daug šalių, kiek reikia kritinei masei susidaryti. Juk politinė valia šiandien yra orientuota į populistinius trumpalaikius tikslus. Tokios temos, kaip GMO, reikalauja daugiau žinių, visapusiško mąstymo, rūpesčio dėl ateities, kurio politikoje pasitaiko retai (30). Vienintelė jėga, kuri nepriklauso nuo pavienių galios centrų ir veikia savaime, yra žmonių pasirinkimas vartojant. Jei GMO vartojame, reiškia, siunčiame signalą pramonei iš jų gaminti, ūkininkams – auginti, o politikams – tokią veiklą įteisinti bei globoti.

23 Dalai Lama, Visata vienoje dalelėje: Apie mokslą ir dvasingumą, iš anglų k. vertė Rita Kaminskaitė, Vilnius: Alma littera, 2013, p. 186.

24 GMO pasėliuose pradėti naudoti nuo 1996 m, nors karvėms jau anksčiau buvo duodami GMO augimo hormonai pieningumui skatinti.

25 IKP yra nacionalinis standartas, kuris taikomas chemizuotam ūkiui ir gamybai tik su tam tikrais griežtesniais apribojimais. Tačiau Lietuvoje jis remiamas labiau nei ekologinis – vien pavadinimas ko vertas!

26 Bruce H. Lipton, Tikėjimo biologija, iš anglų k. vertė Virginija Bertulė ir Andrius Rondomanskis, Kaunas: Mijalba, 2011, p 42.

27 Dalai Lama, op. cit., p. 196.

28 Kim O’Donnel, The ABCs of GMOs, http://crosscut.com/2013/10/01/food/116697/primer-on-GMOs-I522-odonnel/?page=1, 2013-11-05.

29 Brangiau nebūtų, jei neveiktų minėtieji ekonominiai apribojimai, tačiau tikėtis jų panaikinimo šiandien būtų naivoka.

30 Tai neturėtų stebinti – politikai veikia pagal jų srityje galiojančias žaidimo taisykles: nori būti išrinktas, žadėk, ką žmonės dabar supranta ir ko dabar nori.

* Knyga „Maistas: ką mes darome su juo, o jis su mumis“.