Jei nuo gimtųjų alyvuogių aliejaus kraštų judėsime link pusiaujo, rasime daug kokoso palmių, su didžiuliais kokoso riešutais. Kokoso palmė – įstabus augalas. Jos lapai naudojami kaip statybinė medžiaga, o iš vaisių gaunamas ne vienas maisto produktas bei žaliava pramonei.
Iš vieno riešuto – daug vertingų produktų
Kokosų aliejus spaudžiamas iš jau sukietėjusio kokoso riešuto. Kol kokoso riešutas nesubrendęs, jį atidarius galima rasti kokoso vandens – puikaus izotoninio gėrimo. Iš kokosų aliejaus, jį skiedžiant, gaunamas kokosų pienas ir grietinėlė (kremas).
Kaip ir kiekvienas kitas riešutas, kokoso riešutas gali būti sveikas ir šviežias, o gali būti ir nelabai koks: pagulėjęs saulėje, paliestas pelėsio ir pan. Iš sveikų ir šviežių riešutų šaltuoju būdu spaudžiamas kokosų aliejus. Jei aliejus tokiu būdu išspaudžiamas ir prastų riešutų, jis turi nemalonų kvapą ir gali greitai sugesti. Iš prastesnės kokybės riešutų temperatūros ir tirpiklių pagalba gaminamas rafinuotas kokosų aliejus. Jis būna bekvapis arba dirbtinai prikvėpintas.
Nereikia manyti, kad kosmetikos ir švaros priemonių pramonei visada atitenka prastesni kokosai. Nieko panašaus, aukštos kokybės kremų, kaukių, prausiklių, šampūnų, muilų, netgi ploviklių ir skalbiklių gamintojai naudoja aukštos kokybės kokosus. Kokosų jie sunaudoja daug, nes jokia kita natūrali medžiaga taip gerai neplauna. Kokosų aliejus puikiai maitina ir drėkina odą bei plaukus. Tinka praktiškai visiems odos tipams. Vasarą ant kūno tepamas kokosų aliejus vėsina, saugo nuo saulės spindulių. Kokosų aliejus tinka tepti plaukų galiukams ir kaip plaukų kaukė. Juo patogu patepti nusausėjusias ar sudirgusias rankas ir lūpas.
Cholesterolio mitas
Kokosų aliejus unikalus savo savybėmis. Skirtingai nei mums labiau įprasti saulėgrąžų, linų ar alyvuogių aliejai, jis nebijo temperatūros pokyčių. Žemiau 25 ° C jis būna kietos konsistencijos, o temperatūrai pakilus aukščiau tampa skystas. Tad permatomame inde stovinčio savo kokosų aliejaus per vasaros karščius galite ir nepažinti.
Kietas kokosų aliejus yra visiškai baltas, ištirpęs – balzganas, primena pienuotą vandenį. Tai labai stabilus aliejus, kuris ilgai išlaiko savo savybes, gali būti kaitinamas be jokios rizikos, kad atsiras nuodingosios transriebiosios rūgštys. Jis turi savikonservuojančių savybių.
Kaip ir kiti augalai bei jų riebalai, kokosas neturi cholesterolio. Tą verta atskirai pažymėti, nes ilgą laiką buvo paplitęs mitas, kad kokosų ir palmių aliejai (kuriuose dominuoja sočiosios riebalų rūgštys) turi daug cholesterolio, todėl kenkia sveikatai. Prie mitų ištakų dar grįšim, bet stebina tai, kad šis mitas toks gajus. Kai kurie gydytojai Lietuvoje iki šiol savo pacientams nurodo vengti šio aliejaus, kaip cholesterolio šaltinio. Tuo metu Vokietijoje kokosų aliejus ypač populiarus tarp cholesteroliu susirūpinusių žmonių. Mat dėl tirštos konsistencijos, jį galima naudoti vietoje sveisto – tepti ant duonos, dėti į pyragus.
Kaip atskirti gerą nuo prasto?
Gaminami įvairūs mišiniai su žolelėmis ir sėklomis, kuriuos patogu naudoti sumuštiniams. Žinoma, kai kurie kepiniai be sviesto negalės apsieiti (pvz, Napoleono tortas), tačiau į pyragus ir keksus jį dėti galima be baimės, kad pakenks pyrago skoniui. Kokoso aliejus tinka daug kur: juo patogu ištepti skardą kepant bulves, ant jo kepti blynus, dėti į troškinį, desertą. Ajurvedos virėjai sako, kad joks kitas riebalas neatskleidžia kepinamų prieskonių skonio bei aromato taip gerai, kaip tai padaro kokoso aliejus.
Kartais manoma, kad kepant šio aliejaus sunaudojama labai daug, nes jis greitai susigeria (susigeria ir į odą, ir į blynus). Tačiau pastebėkite – jei keptuvė gera, kepami ant kokosų aliejaus blynai nesvyla, tiesiog būna sausesni, nei kepant, pvz., ant sviesto ar saulėgrąžų aliejaus.
Šalto spaudimo kokosų aliejus turi švelnų kokoso kvapą. Kai kam jis asocijuojasi su „kokosiniais“ saldainiais, todėl manoma, kad šis aliejus saldus. Tačiau jis pats saldumo jokio neturi, todėl nėra išskirtinai desertinis.
Kaip atpažinti šalto spaudimo kokosų aliejų? Tam reikėtų skirti dėmesio, nes rinkoje labai daug rafinuoto kokosų aliejaus. Kaip ir kiekvienas rafinuotas aliejus, jis neturi augalui būdingo kvapo. Jeigu rafinuotas aliejus po to yra prikvėpintas, kvapas nėra natūralus, nesunkiai atskiriamas.
Visų pirma reikėtų skaityti etiketę, kurioje būna nurodyta ar aliejus šalto spaudimo, ar rafinuotas. Tiesa, kartais žodis rafinuotas bus parašytas labai smulkiai, tačiau atidžiai skaitant galima rasti. Rafinuoto ir nerafinuoto kokosų aliejaus, kaip ir kitų aliejų atveju, kainos skiriasi smarkiai. Būtų keista, jei būtų kitaip. Juk šalto spaudimo aliejų spaudžiant nenaudojami jokie specialūs tirpikliai, aliejus nekaitinamas, o žaliavos kokybė turi būti nepriekaištinga.
Venkite hidrintų riebalų
Kadangi kokosų aliejus stabilus, jam (skirtingai nei pvz., linų ar saulėgrąžų aliejui) nėra reikalinga tamsi stiklinė ar metalinė tara. Jis gali būti pakuojamas ir paprasčiau.
Kokosų aliejus yra alternatyva ne tik sviestui, bet ir hidrintiems riebalams. Hidrinti riebalai labai plačiai naudojami konditerijos ir apskritai visoje maisto pramonėje. Jie gaminami iš skystųjų aliejų (paprastai rapsų, sojos, saulėgrąžų) juos kietinant jungimo su vandeniliu būdu. Norėdami užsitikrinti rinką, būtent šių žaliavų – rapsų, sojos, kukurūzų – augintojai bei pramoninių aliejų gamintojai JAV iniciavo plataus masto ekonomines priemones prieš tropinius aliejus. Buvo vykdomos ne tik propagandinės kompanijos, esą kokosų ir palmių aliejai turi cholesterolio, bet ir įvedami jiems muitai, kiti apribojimai.
Šiandien jau pripažinta, kad hidrinti riebalai nepalankiai veikia mūsų organizmą. Ekologiško maisto standartas apskritai draudžia naudoti hidrintus ribalus.
Nepaisant pastaruoju metu pateikiamos informacijos apie hidrintų riebalų žalą, jie, kaip ir rafinuotas aliejus, vis dar labai populiarūs. Visų pirma dėl to, kad yra daug pigesni. Daug daug pigesni. Šį kainų skirtumą galima pastebėti lyginant kepinių kainas Lietuvos kavinėse. Viena kaina, jei bus kepta su sviestu, kita kaina, jei su hidrintais riebalais (šiuo atveju net nesvarbu iš kokios pirminės žaliavos jie pagaminti).
Kokosų aliejus šiuo atveju yra alternatyva sviestui. Skonis gali būti vieniems labiau priimtinas sviesto, kitiems kokosų aliejaus, tačiau nei vienas, nei kitas nėra žalingas žmogui. Lyginant juos tarpusavyje, riebiųjų rūgščių sudėtis yra panaši. Kokosų aliejus yra augalinės kilmės, neturi cholesterolio, sviestas – gyvulinės kilmės, turi daugiau vitaminų. Kokosų aliejus yra gerai įsisavinami riebalai, teikiantys sotumo jausmą. Todėl ypač mėgstami sportininkų, dirbančių fizinį darbą ir metančių svorį.
O jeigu kokoso aliejus jums neskanus, pamėginkit juo pasitepti kūną. Šis aliejus nuostabus savo universalumu: gali tepti ant duonos, ant veido ar plaukų, dėti į keptuvę, pyragą, naudoti kaip bazę gydomiesiems tepalams.
Publikuota www.grynas.lt, 2013 m. liepos 7 d.
Leave a Reply