Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Gyvenimo žaidimai Page 9 of 11

Žalias akių dūmimas tikrai paplitęs

Ekologiškų produktų verslą jau aštuntus metus sėkmingai plėtojanti įmonės „Livinn – sveiki produktai“ bendrasavininkė Guoda Azguridienė (45 m.) dalijasi savo žiniomis apie sveiką gyvenseną – rašo straipsnius, veda seminarus, o neseniai išleido ir knygą. Ją tikrai vertėtų nusipirkti tiems, kurie nori sveikiau gyventi, bet negali atsispirti nuolatiniams gąsdinimams.

Nuotrauka iš http://goo.gl/3hklNp

Žurnalas “Moteris” (R. Mickevičiūtės nuotrauka http://goo.gl/3hklNp )

Guoda, pradėkime nuo naujausio Jūsų kūdikio – knygos „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ (išleido UAB „Sveiki produktai“). Pripažinkime, leidinių apie sveiką gyvenseną ir mitybą dabar labai daug. Kuo Jūsiškis kitoks?

Braškės

Vasarop mūsų ofise pokalbiai per pietų pertrauką krypstą nuo to ką ir kaip gaminti, prie to, kas ir kaip auga. Sodininkų būrelis pas mus rimtas tad šiandien siūlau du vaizdelius apie daržus.

Pirmas apie mane ir braškes, antras – apie Laurą ir kitokias pupeles.

brr

Kynvos kruopos įvairiai

Daug žmonių pamėgo bolivines balandas (kynvą), bet receptų klausimas visiems aktualus. Aš kynvą gaminu tik mišiniuose su kitom kruopom ar pupelėm. Neįtikėtina, kaip tai pagerina skonį! Be ypatingų padažų ir netgi prieskonių kukliai dedu, o skonis būna turtingas.

Ar sveikas maistas gali būti skanus?

Vargu, ar rasime labiau kontraversišką klausimą. Vieni sakys, kad maistas sveikas bus tik subalansuotas pagal dietologų suskaičiuotas kalorijų bei maistingųjų medžiagų normas; kiti, kad tik termiškai neapdorotas; dar kiti – kad tik augalinės kilmės; kad tik netoliese pagamintas; tik tas, kurį valgė tėvai; tik tas, kuris man skanus.

Galų gale gausime du kraštutinumus. Pirmas – sveika mityba yra man nepasiekiama, nes reikia atsižvelgti į tiek daug skirtingų ir dažnai prieštaringų veiksnių, todėl net neverta pradėti. Antras – valgau tai kas skanu, ir tai yra man sveika.

FreeGreatPicture.com-6494-western-tableware

Apie skonius ir įpročius

Galim ilgai nagrinėti sudėtis, technologijas ir kitokias žinias apie produktą, bet jei jauti skirtumą pats, tai visi papildomi argumentai nebegroja. Šiandien apie tai pagalvojau kavinėje. Valgėme prėskoką patiekalą ir užsibėrėme druskos. Įprastos stalo druskos. Galime dėl skonio nesiginčyti, bet oi agresyvi ta rafinuota druska… brr. Kai valgai kasdien, negali nė įtarti, kad druska turi savo skonį, gali būti maloni arba pikta. Panašiai kai geri arbatą su cukrum daug metų, po to meti ten cukrų dėti ir po kurio laiko paragauji vėl. Kyla rimtas klausimas, ką aš čia geriu? Šį nustebimo jausmą, esu tikra, yra daugelis patyrę. Bet jis nei kiek nemažesnis po ilgesnės pertraukos ragaujant rafinuotą druską, rafinuotą aliejų, netgi ne pilno grūdo manus, visai baltų miltų kepinius. Jau nekalbu apie standartinius prieskonių mišinius su kvapikliais ir skonio stiprikliais – jie apskritai sunkiai atrodo valgomi.

Page 9 of 11

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén