Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Gyvenimo žaidimai Page 3 of 11

Kūčioms, bet ne silkė ir ne pyragėliai

Žinau, kad dabar prabangių receptų metas. Bet man norėjosi parašyti apie maistą, kuris tiktų Kūčioms, o gaminti jį būtų paprasta. Tai raugintos daržovės ir netradicinė duona.

1) Raugintos daržovės dabar ypač reikalingos geram virškinimui. Nes įprastos šviežios daržovės jau senokai sunkiai valgomos (salotos, agurkai, pomidorai). Kai valgome daugiau ir sunkesnio maisto, o mažiau šviežio, gerųjų bakterijų ypač ima trūkti ir tai greitai pasijaučia sumažėjusiu imunitetu. Įsiraugti daržovių nėra taip sunku, kaip įprasta manyti. Nereikia turėti nei specialių indų, nei specialių patalpų joms laikyti. Aš raugti daržoves išmokau seminare pas Ievą Šidlaitę iš „Slėnio sodybos“, tai receptų čia ir nerašysiu – paskaitykit pas ją, juolab, kad ir knyga Ievos išėjo, ir internete ji daug ką rašo. Be to, rašo taip, kad gali suprasti esmę, o ne tik receptą nusirašyti.

Sūryme raugintos morkos ir pasternokai

Rudens gėrybės

Nors šiaip labiausiai mėgstu ryžius su alyvuogių aliejumi, sezoninis maistas yra labiausiai teikiantis man džiaugsmą. Gal ir dėl to, kad prie sezoninio maisto alyvuogių aliejaus vis viena reikia, o ryžių smagu pasiilgti? Bet net savo mėgstamo kičrio ir juodo šokolado rudenį valgau mažiau, nes pilna visokių spalvingų ir šviežutėlių gėrybių iš daržo.

Kad ir kokius kaupimo žiemai įgūdžius turėtumėm, toli gražu ne viską galime atsidėti žiemai. Ir ne viską, manau, verta. Bulvės, morkos ir burokėliai visai gali pabūti, nors morkos savo sultingumą gana greitai praranda. Moliūgai tinka laikymui ir geba savo syvus oranžinius ilgai išlaikyti. Ko nepasakysi apie cukinijas. Taip, jos išlieka ir gali jas vartoti, bet skonis, sutikite, nebe tas, kaip tų mažų ir šviežių. Švieži ir džiovinti žalieji žirneliai – tai visai kita daržovė netgi pagal maistines medžiagas. Kaip ir pupelės. Šviežiai nuskintas išsiverdi nemirkytas greitai ir be jokių gudrybių. O džiovintas jau reikės mirkyti, prieskonius dėti, putas graibyti ir tai ne kiekvieno skrandis įveiks. Ankštiniai – puikus maisto produktas kiaurus metus, bet rudenį ypač. Ką tik nuskintos ir išlukštentos pupelės pas mus ilgam neišsilaiko – suvalgom šviežias. Kaip ir didžiąsias pupas su ankštimis virtas – privalomas rugsėjo skanėstas.

Avižų košė – ta pati ir kitokia (II dalis)

Paruošimas

Apie greito paruošimo ir tirpias avižas nerašysiu, jų esmė ir yra, kad nereikia ruošti. Tik užpilti ir išmaišyti.

Dribsnių paruošimas taip pat nėra sudėtingas, bet 5–10 min. užtrunka. Paprastai žmonės klausia, ar galima avižų dribsnius tiesiog užpilti verdančiu vandeniu. Galima. Ypač jei nesant tokios galimybės pusryčių apskritai nevalgysite arba pirksit degalinėje kokią nesamonę. Jei ne verdate, o tik užpilate, pridenkite indą lėkšte ir palaikykite 10 min. Jei jums virškins, tai ir gerai. Tačiau taip paruoštus dribsnius virškins ne visiems, kitiems reikės pavirti. Arba pamirkyti ir pavirti. Jei ilgiau verdame, palengvėja virškinimas, bet pakyla glikemijos indeksas. Jei užpilame arba verdame trumpiau, virškinti gali sunkiau, bet ir cukrų pakels mažiau. Taigi reikia surasti savo aukso vidurį.

Įprasčiausias variantas – 1/2 puodelio avižinių dribsnių, 1 puodelis vandens. Užvirti, sumažinti ugnį, pavirti 3–5 min., priklausomai nuo dribsnių stambumo. Įberti žiupsnį nerafinuotos druskos. Palikti dar pabūti 5 min.

Kitoks riešutų sviestas

Daugelis mūsų jau priprato prie riešutų sviesto. Pagaminto iš įvairių riešutų, sotaus ir maistingo. Kas jį naudoja tepti ant duonos, kas deda į padažus, kokteilius, desertus.

Įvairių gamintojų riešutų sviesto skonis bei konsistencija paprastai nesiskiria iš esmės. Jie yra tiršti, šaldytuve palaikyti – kietoki. Vieno valgyti paprastai nesinori, nes sunkus. Jei nesaldinti, labiau primena rimtą maistą nei saldumyną.

Italų tradicinių, bet ekologiškų, saldumynų gamintojas „Aiello“ šiemet pagamino visai naujo tipo riešutinių produktų. Sakytume, riešutų sviestų, bet greičiau – kremų: crema nocciola chiara ir crema mandorla chiara. Abu 100% nocciola – 100% riešutų.

„Aiello“ ekologiški lazdynų riešutų ir migdolų kremai

Konsistencija jų gerokai minkštesnė ir skystesnė, skonis labai švelnus. Nėra jausmo, kad valgytum riebų produktą. Pradžioje net nebuvo aišku, su kuo juos valgyti. Visų pirma dėl to, kad labai skanu atskirai vieną šaukšteliu pakabinti.

Sodelis su papūgomis ir kokosų aliejus

Kadangi ne pirmą kartą lankau ekologiškų produktų gamintojus, jau žinau, kad išorė apgaulinga. Atvažiavus prie „Ölmühle Solling“ (Vokietijoje), atrodo, kad papuolei į mielo laiko leidimo vietą: sodelis, darželis, dvi spalvotos papūgos narvelyje (po to sužinojome, kad viena psichologiškai traumuota iš gyvūnų prieglaudos), nenuvalgyti prisirpę serbentai ir avietės, skulptūros, lyg milžinams padaryti baldai bei kitokie menai. Sodelyje auginami augalai, iš kurių sėklų ar vaisių čia spaudžiamas aliejus. Kai kurie atrodo visai netikėtai (kaip antai juodgrūdė).

„Ölmühle Solling“ sodelis ir juodgrūdės

Sodelio gilumoje – parduotuvė, kurioje parduodamas ne tik čia išspaustas aliejus bei veikia nuolatinė visų jų rūšių degustacija, bet ir kitų gamintojų ekologiški ir šiaip mieli dalykėliai. Kaip pasakoja Gudrun Baensch, tos parduotuvės neplanavo turėti. Žmonės rimti, užsiėmę gamyba, nėra laiko su pavieniais klientais užsiiminėti. Tačiau tų norinčių buvo daugiau ir daugiau, kol patys darbuotojai ėmė sakyti, kad reikia įkurti atskirą parduotuvę, o ne pardavinėti aliejų iš ofiso, pripuolamai. Taip, vokiški pirkimo įpročiai skiriasi nuo mūsų. Ten daug žmonių keliauja – kompanijomis, grupėmis ir pavieniui – sustoja pasižvalgyti gražiuose sodeliuose ir mėgsta ten ką nors nusipirkti. Neretas po to ir lieka prie to pasirinkimo, ypač kai produktas toks kokybiškas.

Page 3 of 11

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén