Guoda Azguridienė. Ekonomikos analitikė, sveikos gyvensenos tyrinėtoja

Category: Gyvenimo žaidimai Page 4 of 11

Pavasarinės garšvų salotos

Manau, kad visi jau girdėjo apie garšvų bei kiaulpienių naudojimą maistui. Prirašyta yra apsčiai apie jų naudą, ypač atstatant organizmą po žiemos. Bet tikrai žinau, kad ne visi išgirdo.

Aš nemėginsiu pateikinėti savų argumentų, tik raginsiu pabandyti pasidaryti salotas su jomis. Tam reikės labai nedaug – tik garšvų, kiaulpienių ir nusiteikimo. Abiejų šių žolių rasti nesunku, jei turit ar žinot švarią pievelę. Skinti geriausia mažas, garšvas – dar pilnai neišskleistais lapeliais.

Su nusiteikimu gali būti prasčiau. „Triušių maistas“ – jau girdžiu sakant. „Dar to betrūko, kad aš piktžoles valgyčiau“ ir pan. Tiek garšvos, tiek kiaulpienės daugeliui daržininkų kelia prastas emocijas, nes jas tikrai sunku iš daržo išrauti, o užauga jos greitai (mano darže ir sode garšvų auga ypač daug, tai man tenka su jomis santykius aiškintis nuolat). Bet galim juk pagalvoti, kad kaip tik proga iš jų gauti naudos.

Apie naminius ir pirktinius

Esu didelė gaminimo namie mėgėja ir advokatė. Gaminimas namie turi kelis esminius ir nenuginčijamus privalumus. Pirmas – žinai iš ko pagaminta. Antras – žinai, kokių jausmų ir minčių pridėjai. Trečias – patyrei kūrybos džiaugsmą.

Tačiau kaip ir kiekvienas reiškinys, gaminimas namie turi savų apribojimų. Pirmas ir rimčiausias apribojimas yra laikas. Jiegu tu darai tai, nedarai ko kito. Pavyzdžiui, jei gamini vakarienę, tuo metu neini pasivaikščioti, nekuri eilėraščių ir nesimokai su vaiku daugybos lentelės (kartu kažkiek gali, bet sunkiai).  Antra, kai kuriems darbams reikia investicijų, kurios pareikalauja lėšų, vietos, priežiūros ir kitų dalykų, kaip antai siuvimo mašina, daržas ant palangės, sulčių spaudimo, grūdų malimo, makaronų gaminimo mašinos ir pan. Trečia, ar tai teikia džiaugsmą? Gal tu tai darai tikrai džiugiai, bet ar kitiems artimiesiems tai patinka? Jie, pvz., gal norėtų tavo dėmesio kitoms veikloms arba kitų daiktų.

Aš nuo mažens buvau entuziastinga visko gamintoja (gerai, kad ne viską spėjau išmokti), tai artimieji buvo užversti mano megztomis servetėlėmis, kojinėmis su neitin dailiais kulnais, piešiniais, drožiniais ir panašiu gėriu. Vėliau, pamenu, taip norėdavosi ne naminio mezgimo megztinių, bet atrodė nesuvokiama pirkti megztinį, kai iš principo gali nusimegzti. Iš principo. Principas šis nugaišo, kai nusimegzti nebespėdavau fiziškai, o siūlai taip pabrango, kad šios veiklos finansinė nauda tapo gerokai abejotina. Megzti namie ar pirkti buvo man ryškiausias atvejis, kuomet turėjau labai sąmoningai apmąstyti savo veiklos alternatyvas. Šiandien jos atrodo visai aiškios – darbą darai, nes patiri jo naudą arba malonumą. Paprastai būna abiejų šių motyvų kombinacijos, nes daryti kažką nemėgstamo vien dėl to, kad naudinga, nekoks variantas.

Konditeriniai žaidimai ir atradimai

Saldainių su matcha receptą (receptas ČIA >>, autorė Jelena Rimavičienė) „Livinn – sveiki produktai“ skelbė Kalėdų laikotarpiu. Akį patraukė gražus vaizdas, bet dar labiau užkliuvo netikėti, bet man visai suprantami ingredientai. Hmm, avokadas su kokosų aliejumi… Gal ir nieko turėtų būti. Bet kaip visada per šventes prisiplanuoji daugiau nei gali padaryti ir geri sumanymai lieka kitam kartui.

Saldainius gaminau vyro gimtadieniui. Kažkodėl nenorėjau kepti pyrago – nors jis norėjo, žinau. Ir saldainiai jam atrodė įtartini. Hmmm… su avokadu. Bet matcha viską gelbsti, taigi gavusi sutikimą užsiėmiau.

Skonio subtilumai

Vis rašau apie tai, kas sveika ir tvirtinu, kad tai būna ir skanu. Žinoma, būna ir neskanu, nes yra maisto gamintojų ir gaminimo būdų, kurie net geriausius produktus sugadina. Bet dabar būtent apie priešingą reiškinį – kai skonį žmonės sukuria.

Neaprašinėsiu savo mėgstamiausių skanėstų, tokių kaip „Centonze“ alyvuogių aliejus, juodieji ryžiai, „Bauck Hof“ biodinaminiai avižų dribsniai, „Altomayo“ kava, „Keiko“ žalioji ir „Lebensbaum“ Earl grey arbatos. Taip, žmonės prie jų stipriai prikiša nagus ir be jų žinių, darbo ir kantrybės jie tokie nebūtų. Bet čia noriu pakalbėti būtent apie išskirtinai vykusius receptus „Livinn – sveiki produktai“ asortimente.

Čempionas – ekologiškas „Bauck Hof“ pyrago ruošinys be glitimo Brownies. Taip, jame daug cukraus – bet mes ir nesiruošiame jo valgyti dažnai ir po daug. Pyragas tiek kupinas skonio, kad pakanka nedidelio gabalėlio. Jį itin lengva pasigaminti: greita ir paprasta, išeina visiems. Ir mėgsta jį visi – dar neteko sutikt nepamėgusio. Vaikai ypač – o su jais juk niekada nežinai. Valgytojai paprastai nepatiki, kad šis Brownies yra be kvietinių miltų. Taip, pyragas visų pirma skirtas glitimo netoleruojantiems. Bet didelė dalis jo mylėtojų apie tai net nežino, nes jiems neaktualu. Jie vertina jį dėl skanumo ir patogumo.

Apie „be česnakų“, itališką virtuvę ir gerą kavinę

Niekada nerašiau apie kavines ir restoranus. Ne dėl to, kad neturėčiau ką pasakyti. Greičiau dėl to, kad nelabai galiu ką ragauti. Ir to priežastis yra visai asmeninis dalykas – negalėjimas valgyti česnako. Negaliu jo nuo vaikystės – jei suvalgau net labai nedaug, apsinuodiju. Atrodytų smulkus apribojimas tas česnakas, bet Lietuvoje jis tampa stambus. Kas nėra česnakui jautrus, tikriausia net nepastebi, bet kas yra – gali išeiti nieko suvalgyti neradęs. Česnako gali rasti visur: daržovių sriuboje, lęšių, pomidorų ir baklažanų patiekaluose beveik visada, būna netgi bulviniuose blynuose ir šaltibarščiuose.

Vegetarizmas nėra esminis apribojimas – bent jau Vilniuje kavinės paprastai turi bent porą variantų be mėsos ir žuvies. Bet su česnaku.

Page 4 of 11

Powered by WordPress & Theme by Anders Norén