Biodinaminė kosmetika iš arti: daug kantrybės, pasišventimo ir jokių burtų

Kita mano stotelė Bavarijoje buvo kaimelis Wessobrunn, kur dabar įsikūrinėja biodinaminės kosmetikos gamintoja – kompanija „Martina Gebhardt“. Pati Martina Gebhardt Vokietijoje nuolatos nebūna, gyvena tai Vokietijoje, tai Amerikoje. Bet neseniai kompanija nupirko seną benediktinių vienuolyną. Jį remontuoja ir pritaiko. Beje, norinčių įsigyti vienuolyną ilgą laiką nebuvo, tad visi apsidžiaugė tokiu Martinos Gebhardt sprendimu. Ponia Gebhardt pagal savo pirmąjį išsilavinimą architektė, tai ši veikla jai teikia daug malonumo. Rūpesčių ir išlaidų neabejotinai daug – tai istorinis ir kultūrinis paminklas su didžiule teritorija, pastatais, meno kūriniais.

Su ponia Martina Gebhardt.

Benediktinės pasiliko viename iš vienuolyno flygelių, ten tebėra kambariai atvykstantiems piligrimams, o lauke – pašiūrės jų ožkoms. Vienuolynas įkurtas apie 753 metus, šalia trijų šaltinių. Šaltiniai buvo vienas iš pragmatinių šio įsigyjimo tikslų Martinai Gebhardt, nes tyras vanduo yra labai svarbus biodinaminės kosmetikos komponentas.

Važiavau specialiai tenai net ne vienuolyno pažiūrėti (ką šiaip daryti verta), bet pakalbėti su ponia Martina apie kosmetiką. Gali atrodyti, kas čia tokio unikalaus, juk daug yra kosmetikos kūrėjų. Formaliai taip, bet realiai ne visai. Šiandien reta kompanija turi vieną kosmetikos kūrėją. Nenoriu pasakyti, kad ponia Gebhardt viena užsidariusi laboratorijoje eksperimentuoja su naujais ingredientais ar gaminimo būdais. Ne, komanda yra, kaip ir pas visus kosmetikos gamintojus. Tačiau kokybės reikalavimus kelia ir esminius ingredientus parenka ji. Be jos patvirtinimo nedaromi jokie formulių ar technologijų pakeitimai. Martina Gebhardt kosmetiką gamina jau 30 metų. Mano viešnagės savaitės pabaigoje kompanija rengė didžiulę jubiliejinę šventę, trukusią net tris dienas. Viena diena žurnalistams, viena – klientams, trečia – bendruomenei. Su pasakojimais apie įmonę, ekskursijomis, žaidimais, vaišėmis ir pan.

Benediktinių seserų vienuolynas, įsigytas Martinos Gebhardt

„Martina Gebhardt“ – vienintelė kosmetika pasaulyje, kuri visa yra sertifikuota pagal demeter standartą. Demeter reiškia, kad mažiausiai 90% produkto ingredientų yra iš sertifikuotų biodinaminių ūkių (demeter), likę 10% – iš sertifikuotų ekologinių ūkių. Visi emulsikliai demeter sertifikuotoje kosmetikoje turi būti natūralūs, pagaminti taip, kad originali jų struktūra nebūtų pakitusi. Apie jokias sintetines ar dalinai sitetines medžiagas čia net kalba neina. Tai pats reikliausias kosmetikos standartas.

Daugeliui kelia nuostabą, kad čia nenaudojami jokie konservantai – nei sintetiniai, nei natūralūs. Martina Gebhardt savo kremuose nenaudoja ir glicerino (netgi augalinio) bei alkoholio (netgi ekologiškų grūdų). Konservacija vyksta dėl tam tikrų augalų ekstraktų bei eterinių aliejų. Ganėtinai unikalu, ar ne? Man tai atrodo, kad visiškai unikalu.

Bet pati ponia Gebhardt labiausiai didžiuojasi ne tais dalykais. Jai atrodo, savaime aišku, kad jokios sintetikos kosmetikoje neturi būti. Ir kad yra augalų mišiniai, kurie kosmetiką konservuoja pakankamai ilgą laiką, kad įtiktų šiuolaikiniam reikliam vartotojui. Be to, tuos receptus galima rasti knygose, nereikia būti pašvęstuoju ar genijumi. Jos nuomone, „Martina Gebhardt“ kosmetika labiausiai vertinga savo poveikiu odai. Klausiu, kiek reikia laiko, kad vartojantis tai pastebėtų. Greičiausiai naudą pajunta vyresnio amžiaus moterys ir ypač kai lauke šalta ir sausa, atsako ponia Martina. Nes būtent šiomis sąlygomis išryškėja brandžios odos nebegebėjimas surišti vandenį su riebalais, kas odoje matoma kaip

Ponia Martina Gebhardt

suglebimas, drėgmės ir spalvos praradimas. Būtent riebieji „Martina Gebhardt“ kremai su lanolinu ir spagirinėmis esencijomis šią odos funkciją sustiprina ir teigiamas efektas gali pasimatyti vos už kelių dienų. Tai „Happy Aging“ – brandžiai ir reikliai odai, rožių – sausai ir normaliai, sviestmedžių – jautriai, šalavijo – riebiai bei mišriai odai, alavijų – probleminei ir suerzintai, medetkų – kūdikiams ir vaikams, paakiams, rankoms.

Rašau „riebieji“ ir matau, kaip pusė skaitančių susiraukia. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad gyvename klimate, kur daug šaltų ir žvarbių dienų, o oras patalpose toks sausas, kad net drėgmę matuoti atrodo nepadoru. „Martina Gebhardt“ kremų riebumas tik vizualiai krenta į akį. Realiai užsitepę jo nei matome, nei jaučiame. Jaučiame ne riebumą, o patogumą, apie kurį Martina ir kalba. Juk kai odai patogu, ji ir atrodo gražiai.

Klausiu, o kaip žmonėms apie tai pasakyti? Apie odos poreikius, žalą, kurią sukelia sintetinės medžiagos. „Sakyti reikia, bet įtikinėti tikrai ne, – sako ji. – Jei kažkas nori madingai kvepiančio, chemijos laboratorijoje sukurto, būtent tokios konsistencijos kremo, tai gavęs kitokį – net ir patį geriausią – nusivils. Nes ne oda jai rūpi, o tie kiti dalykai“. Negali ginčytis.