Išgirdę žodį „kosmetika“ dažniausiai pagalvojame apie dekoratyvinę kosmetiką. Nors, žinia, ji yra tik dėl išorinio efekto – jokie dažai, lakai ir ružai nereikalingi mūsų odos ar plaukų sveikatai. Asociacijos tokios ir kažin ar jos pasikeis.
Išgirdę žodį „kremas“ dažniausiai pagalvojame apie veido kremą. Ne tik pagalvojame, bet ir naudojame veido kremą nuolatos, daugelis turi ir ne po vieną: dieninį, naktinį, vasarinį, žieminį, paakių, serumą ir pan. O apie kūno odą prisimename tik tada, kai kas nors jai atsitinka. Ar kūno oda nusipelno mažiau dėmesio jau vien dėl to, kad yra didesnė plotu? Net jei tai įsišaknijęs įprotis, kūno odos teisę į priežiūrą norėčiau ginti argumentais.
Visų pirma atkreipčiau dėmesį į faktą, kad kūno odai ne lengviau nei veido pačiai susibalansuoti drėgmę ir maistingąsias medžiagas, ypač šaltuoju metų laiku. O mes priešingai – vasarą kūną dar palepiname kremais, mat saugomės nuo saulės arba raminame jos suaktyvintą odą. Tačiau būtent šaltuoju metų laiku mūsų kūno oda turi daugiausia problemų dėl aplinkos sąlygų ir mūsų elgesio su ja. Pirma – visada su rūbais ir tik pas retą jie iš natūralaus pluošto. Sintetinės pėdkelnės vienos ir po džinsais. Sintetiniai apatiniai, kojinės, golfai, patalynė ir kt. Antra, kietas vanduo duše, vonioje ir baseine, stipriai plaunantys kūno prausikliai (su SLS, SLeS ir pan.). Trečia, sausos patalpos – praktiškai nuolatos.
Todėl nenuostabu, kad kūno oda žiemai besibaigiant atrodo išblyškusi ir pavargusi ne tik dėl seniai matytos saulės, bet ir dėl drėgmės bei oro trūkumo, ypač jei nesportuojame ir nevaikštome į pirtį ar masažą. Odai galime padėti naudodami kūno kremą, losjoną, pienelį arba aliejų. Žinoma, natūralų arba ekologišką – priešingu atveju bus tik dar vienas plastmasės luobas gražiai išorei.