Nuotrauka iš https://goo.gl/qA9lnk
Sveikinu visus su Šv. Kalėdom! Linkiu, kad visi būtų sveiki ir linksmi.
Tiems, kas liūdni, nes skauda pilvą, toliau keli patarimai.
Category: Gyvenimo žaidimai Page 7 of 11
Tradicijos tradicijomis, bet kaip tenka patirti, žmonės Kūčioms gamina ir valgo tokius skirtingus patiekalus, kad oioij. Dar užmečiau akį į internete siūlomus receptus, tai beveik visai susipainiojau. Bet vienas bendra bruožas yra – grėsmė persivalgyti. Taigi mano keli patarimai tema, kaip gaminti maistą Kūčioms ir kaip valgyti, kad rizikos persivalgyti būtų mažiau.
Nuotrauka iš https://goo.gl/ZQxnHF
Neseniai klausydama radijo nugirdau, kad žmogaus psichinė sveikata sutrinka dėl vienos pamatinės priežasties – kai jis nepriima gyvenimo tokio, koks jis yra. Mintis tikrai visai nenauja, bet pirmą kartą ją išgirdau sudėtą taip koncentruotai ir iš mokslininkės psichologės lūpų. Ne tarp išmintingų ar meniškų pasvarstymų, ne iš Rytų filosofijos ar poezijos.
Nuo jos atsispyrę, galėtume apie daug ką kalbėti. Visų pirma apie žmonių psichinę sveikatą, kurios silpnumas Lietuvoje akis bado.
Dažnai visuomenininkų viešumoje klausiama, kokia didžiausia Lietuvos problema?
Kad rašau šį įrašą kalta yra mano viena draugė, kuri vis klausia, ką čia pasigaminti, kad būtų paprasta, o nebūtų blynai ar makaronai. Bet knygą pavartyti tingi. Tai nemėgstantiems skaityti receptus knygose, bet norintiems paprastų patiekalų, siūlau kelias idėjas iš ankštinių. Receptų idėjas, o ne receptus, nes kiekiai nurodyti apytiksliai, ingredientai taip pat laisvai varijuojami. Yra patiekalo karkasas, kas svarbu dėl jo pagaminimo aiškumo ir dėl sveikumo. Skonį sugadinti galima, bet ne taip jau lengvai, jei produktai bus geri.
Nuotrauka iš https://goo.gl/SqCXzS
“Ciao Siciliano!” – dar skamba galvoje žinomos dainos motyvas. Ne, nesu galutinai įsimylėjus Italijos, Sicililijos, italų muzikos, mados ir kt. Bet negaliu sakyti, kad esu tam abejinga – gamtai, architektūrai, maistui, o iš jo – ypač alyvuogių aliejui.
Būtent alyvuogių aliejaus proga spalio paskutinę savaitę važiavome į Siciliją. Į Antonino Andrea Centonze (tarti Čentonce) ekologinį ūkį Sicilijos vakaruose, netoli Castelvetrano miestelio. Kad ir kaip skambėtų senoviškai interneto amžiuje – pačiupinėti alyvuogių savo rankomis. Alyvuogių aliejų ragauta priragauta: įvairiausių gamintojų, alyvuogių rūšių, bio, demeter ir paveldo (saugoma geografinė nuoroda). Su ragavimo pamokomis ir savarankiškai, įsijaučiant į valgytojo, maisto gamintojo ir pardavėjo vaidmenį. Bet savo rankomis proceso nebuvo tekę patirti. Prieš tai buvome pas Itališko aliejaus gamintojus “La Molazza” Kalabrijoje, kai alyvuogės dar nebuvo pradėtos rinkti, vyko tik paruošiamieji darbai.
Nors nesu didelė kinestetikė, visgi turiu pripažinti, kad fizinis prisilietimas prie proceso iš esmės keičia suvokimo lygį. Nors apie alyvuogių aliejų, atrodo, žinojau daug, bet jų rinkimas padarė didžiulį įspūdį. Pačiu alyvuogių pajutimu.
