Category: Maistas Page 6 of 26

Sodelis su papūgomis ir kokosų aliejus

On 2017-07-17

Kadangi ne pirmą kartą lankau ekologiškų produktų gamintojus, jau žinau, kad išorė apgaulinga. Atvažiavus prie „Ölmühle Solling“ (Vokietijoje), atrodo, kad papuolei į mielo laiko leidimo vietą: sodelis, darželis, dvi spalvotos papūgos narvelyje (po to sužinojome, kad viena psichologiškai traumuota iš gyvūnų prieglaudos), nenuvalgyti prisirpę serbentai ir avietės, skulptūros, lyg milžinams padaryti baldai bei kitokie menai. Sodelyje auginami augalai, iš kurių sėklų ar vaisių čia spaudžiamas aliejus. Kai kurie atrodo visai netikėtai (kaip antai juodgrūdė).

„Ölmühle Solling“ sodelis ir juodgrūdės

Sodelio gilumoje – parduotuvė, kurioje parduodamas ne tik čia išspaustas aliejus bei veikia nuolatinė visų jų rūšių degustacija, bet ir kitų gamintojų ekologiški ir šiaip mieli dalykėliai. Kaip pasakoja Gudrun Baensch, tos parduotuvės neplanavo turėti. Žmonės rimti, užsiėmę gamyba, nėra laiko su pavieniais klientais užsiiminėti. Tačiau tų norinčių buvo daugiau ir daugiau, kol patys darbuotojai ėmė sakyti, kad reikia įkurti atskirą parduotuvę, o ne pardavinėti aliejų iš ofiso, pripuolamai. Taip, vokiški pirkimo įpročiai skiriasi nuo mūsų. Ten daug žmonių keliauja – kompanijomis, grupėmis ir pavieniui – sustoja pasižvalgyti gražiuose sodeliuose ir mėgsta ten ką nors nusipirkti. Neretas po to ir lieka prie to pasirinkimo, ypač kai produktas toks kokybiškas.

Apie sezoninį maistą: vasara yra gero maisto puota

By Guoda

On 2017-07-12

In Maistas

Žinome, kad sezoninis maistas madingas. Bet neretam kyla klausimas, ar ši mada turi argumentų, ar yra tik forma bei propaganda. Kadangi vasara yra pats turtingiausias sezonas, dabar yra tinkamas laikas pakalbėti apie sezoninį maistą.

Ši mada yra puikus dalykas. Visų pirma dėl to, kad atkreipia dėmesį į dvi esmines maisto charakteristikas: geriausias augimo sąlygas ir šviežumą.

Nors tai ir neatitinka šiuolaikinio žmogaus užmojų – būti nepriklausomam nuo gamtos ir maisto technologų pastangų tuos užmojus realizuoti, visgi vertingiausias maistas užauga gamtoje. Kuo gamtos daugiau, tuo tas maistas turtingesnis skoniais, aromatais ir maistinėmis savybėmis.

Jei braškė užauginta šaltnamyje ir vežta iš toli (dėl to skinta neprinokusi, nokinta pakeliui ir t.t.), skonis yra vienas. Nelabai įkvepiantis. Puikiai žinome, kam tokios braškės tinkamos – puošti tortus (geriau už cukrines rožes) arba dėti į kokteilius tam, kad juos galima būtų pavadinti braškiniais. Dar vienas braškių variantas – augintos šiltnamyje, bet vežtos iš arčiau, todėl nuskintos jau panokusios.

Apie maisto kainą: žmonės pripratę, kad maistas pigus

By Guoda

On 2017-06-07

In Maistas, Politika ir ekonomika

Šiame straipsnyje nediskutuosiu, kas konkrečiai kiek kainuoja Lietuvoje ir kiek kainavo prieš porą metų. Nes tai neturi jokios prasmės žvelgiant į priekį ar net vertinant esamus reiškinius. O lūkesčiai dėl perspektyvos veikia ir šiandieną: ir gamintojų, ir pardavėjų, ir vartotojų sprendimus.

Svarbiausia, kas prisimintina kalbant apie maistą, yra faktas, kad maistas žmogui yra vertingas dalykas (švelniai tariant) ir brangus pagaminti. Tik maždaug nuo XX a. vidurio vadinamosiose išsivysčiusiose šalyse maistas tapo toks pigus ir prieinamas visiems, kaip dabar. Iki to laiko normali daugumos žmonių būsena buvo badas, nuolatinis maisto nepriteklius arba periodiškai užeinantis maisto stygius dėl nederlingų metų, stichinių ar kitokių nelaimių. Dėl maisto trūkumo žmonės sirgo, migravo, kariavo ir plėšikavo.

Vakarienė ir pagaliukai

By Guoda

On 2017-05-26

In Gyvenimo žaidimai, Maistas

Ne vienas suka galvą, ką valgyti vakare, kad būtų ir maistinga, ir nesunkiai virškinama, ir, ne mažiau svarbu, netruktų ilgai pagaminti.

Man tam reikalui tinka sriubos su miso. Sriuba, jei ji ne su mėsa, bulvėm ir kruopom, yra lengvai virškinama. Dėl maistinės vertės – miso ir daržovės. Dėl sotumo, smagumo ir kad vaikai valgytų, dedu šiek tiek makaronų, geriausia be glitimo. Pagaminti tikrai netrunka. Ypač patogu, kai turi daržovių nuoviro. Esu gaminusi visokiausių variantų: su paprikomis, morkomis, daigintomis spindulinėmis pupuolėmis, žirnių ankštimis ir pan. Iš daržovių dedu tai, ką turiu šaldytuve, o miso, sojų padažo, citrinų sulčių ir kokių nors be glitimo makaronų turiu visada. Specialiai nusiperku tik grybų.

Čia vienas galimų variantų, ypač paprastas, o skonio prasme tikrai vykęs.

Reikės:

vandens arba daržovių nuoviro (aš turėjai nuo bulvių ir šparagų) pagal porcijų skaičių

2 šaukštų miso pastos (naudojau Genmai miso)

2 saliero stiebų

3 šampinjonų

1 stiklinės žalių žirnelių (naudojau šaldytus)

3 riekelių šviežio imbiero

1/2 a. š. kajeno pipirų (arba čili)

1/2 pakelio Bifun makaronų

1 šaukšto citrinų sulčių

1-2 šaukštų sojų padažo Shoyu

Dar apie linų sėmenis

By Guoda

On 2017-04-26

In Maistas

Rašau „dar“ ne dėl to, kad jau esu rašiusi, bet dėl to, kad Lietuvoje turbūt nėra kito maisto produkto, kuris būtų taip gerbiamas ir visuotinai pripažintas. Produktas be „nuodėmės“ pagal visas įmanomas sveikos mitybos teorijas:
– nealergizuojantis,
– be glitimo,
– beveik be sočiųjų riebalų ir cukraus,
– su daug skaidulų ir Omega 3,
– mūsų platumose augantis,
– jei ekologiškas, tai dar ir be pesticidų likučių.

Tai kam dar apie jį rašyti? Pirma, nes visi ar bent dalis gerumų pasimiršta. Antra, ne mažai žmonių nemėgsta linų sėmenų aliejaus ir mano, kad patys sėmenys bus panašaus skonio. Trečia, nuostabu visgi rasti maistą, kurio joks mitybos specialistas dar nesudirbo į miltus. Nes tokių labai jau mažai likę.

Linų sėmenys yra unikalus maistas. Viena vertus, turi daug labai svarbių maistingųjų medžiagų, visų pirma Omega 3 riebiųjų rūgščių. Kodėl jos tokios svarbios? Nes mes jų vartojame mažai, o jos yra esminės mažinant uždegimus ir slopinant depresijas – kas yra visų šiuolaikinių lėtinių ligų aktualija. Kuo toliau, tuo labiau linkstama lėtines šiuo metu siautėjančias ligas (širdies kraujagyslių, cukrinį diabetą, vėžį, Alsheimerį) sieti su uždegimais organizme. O uždegimus slopina būtent alfa–linoleno rūgštis Omega 3 ir antioksidantai.