Pirmoji logiškai besiprašanti alternatyva dabartinei maisto pasiūlos situacijai yra jo tiesiog nepirkti. Tačiau jos paprastumas apgaulingas. Pamatę žmogaus veiklos bjaurius padarinius gamtai, daugybė žmonių – pavieniui, šeimomis ir grupėmis – jau bandė pasitraukti iš visuomenės, taip norėdami išreikšti savo nepritarimą tokiai gyvensenai. Arba norėdami įrodyti, kad galima apsieiti be viso to, kas šiandien sudaro įprastą mūsų gyvenimo socialinę infrastruktūrą: valstybės, institucijų, įmonių, pinigų, bankų, prekybos. Ekonominiais terminais kalbant, jie bandė grįžti į natūrinį ūkį: pasigaminti patys viską, ko jiems reikia. Tačiau įgyvendinti to norėtais užmojais nepavyko, nors neteigiu, kad nė negali pavykti. Manau, kad žmogui, kuris neturi vaikų ir kurio poreikiai – minimalūs, taip gyventi yra įmanoma, tačiau bet kuriuo atveju tai išimtis. O apie sėkmingas išimtis mums sunku sužinoti, nes žmonės, kuriems pasisekė atsiskirti, nenoriai dalijasi savo patirtimis.
Category: Ekologija Page 5 of 7
Ir tas, ir tas. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Pasitelkus chemiją sukuriami ir labiausiai žudantys nuodai (pavyzdžiui, cheminis ginklas), ir sunkias ligas gydantys vaistai. Chemija – kaip ir bet koks žmogaus kūrinys – yra tik lazda jo rankoje, kurią galima ištiesti skęstančiam, bet galima ir trenkti per galvą.
Maisto gamyboje chemijos šiandien naudojama itin daug: trąšos, pesticidai, augimo hormonai, antibiotikai, dažikliai, kvapikliai, skonio stiprikliai, emulsikliai, purikliai, konservantai. Daugybė įvairiausių medžiagų, kurios tobulinamos, keičiamos, sukuriama naujų. Technologijų kūrimas, kaip ir bet kuri ekonominė veikla, paklūsta ekonomikos dėsniams: mažiau efektyvios sunyksta, efektyvesnės plėtojasi. Kalbant apie maistą ir maisto pramonę, technologijos ar medžiagos efektyvumas apima ir jos poveikį žmogui bei aplinkai, t. y. jei dvi priemonės lygiai gerai atlieka tą patį darbą (pavyzdžiui, žudo grybelį), tai efektyvesnė bus ta, kuri mažiau žudo kitos rūšies organizmus. O populiariausia bus ta, kurios efektyvumo ir kainos santykis yra pats geriausias. Taigi nenuostabu, kad jei neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai nevertinamas, veikiausiai bus panaudotos pačios agresyviausios priemonės, mat jos efektyvios ir pigios.
Lietuvoje ekologiškumas jau buvo ir įdomybė, ir banalybė. Manau, pats laikas išsiaiškinti, kas tai iš tikrųjų yra, kai kalbama apie daiktus.
Kai atsiranda naujas žodis, jis žymi naują, išskirtinį, šiek tiek paslaptingą daiktą. Kai tas daiktas tampa madingu, žodis savaime ima įgauti naujas reikšmes, kurios nelabai jam būdingos. Tik po kurio laiko, ažiotažui nuslūgus, galime daiktus vėl vadinti savais vardais.
Apie ką kalba moteriškų įklotų ir kitų higienos priemonių reklamos? Apie patogumą ir nepratekėjimą. Baltos prigludusios kelnės, šokiai ant stalų ir – jokių problemų. Dar būna su iš dangaus krintančiom gėlytėm, kas turėtų simbolizuoti artumą gamtai. Netgi nuolaidos nereklamuojamos, kas apskritai išsiskiria iš reklamų konteksto. Turint omenyje, kad prekes šias pardavinėja įmonės, turinčius profesionalius reklamos specialistus, belieka daryti išvadą, kad moterys higieninius įklotus ir tamponus labiausiai vertina pagal tai, ar kas nors pro juos prateka ir ar jų nesimato per aptemptus rūbus.
Keista mintis, nes išeitų, kad pro kažkokių (nereklamuojamų) firmų gaminius ir prateka, ir matosi. Suprantu, jei tai būtų prieš penkiolika metų, kuomet tikrai reikėdavo pagalvoti ką rengtis „tomis dienomis“, kad nebūtų matyti. Bet šiandien… Ar reklamos kūrėjai to nežino? Žinoma, žino, kad visos šiandien rinkoje esančios higienos priemonės yra patogios ir apsaugančios. Ir netgi kainuoja panašiai. Tai kas visgi reklamuojama?
Ekologiškas gyvenimo būdas – skatintina vertybė. Tačiau kartais įsigytas ekologiškas gaminys, pavyzdžiui, indų ploviklis, visiškai neplauna. Todėl specialistai pataria skirti tuos gamintojus, kuriems ekologiškumo šūkiai tėra būdas daugiau parduoti, ir tuos, kurie patys tiki šiomis idėjomis. Jiems dažniausiai nerūpi nei blizgios etiketės, nei spalvingos reklamos – tik efektyvumas ir nauda aplinkai bei vartotojams.